Spausdinti

1961 m. LKP CK sprendimu buvo įsteigta Lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Mokslų Akademijos Prezidiumo. Jos pirmininku paskirtas J. Žiugžda, pirmininko pavaduotoju – G. Zimanas, moksliniu sekretoriumi – V. Ambrazas, nariais – T. Butkus, J. Januitis, J. Kabelka, J. Macevičius, V. Niunka, J. Palionis, D. Roda, R. Šarmaitis, K. Ulvydas, A. Venclova. Pirmasis posėdis įvyko 1961 m. spalio 27 d. Komisija su pertraukomis veikė iki 1970 m. rugsėjo. Daugiausia svarstyta, kaip turėtų būti rašomi kitų kalbų tikriniai vardai – adaptuoti ar originalo forma, tačiau dviejų požiūrių šalininkai nesutarė, taisyklės nebuvo patvirtintos.

1976 m. gruodį buvo sudaryta nauja Lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos TSR Mokslų Akademijos (pirmininkas – K. Korsakas, pavaduotojai – V. Mažiulis ir G. Zimanas, sekretorius – K. Ulvydas). Lietuvos KP CK ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu komisija buvo įgaliota suvienodinti terminiją, rašybą spaudoje, periodiniuose ir neperiodiniuose leidiniuose, tarnybiniuose dokumentuose, spręsti sudėtingus lietuvių bendrinės kalbos klausimus. Nurodyta, kad komisijos parengtos rekomendacijos privalomos visoms ministerijoms, žinyboms, organizacijoms, redakcijoms, leidykloms.

Komisija dirbo svarbų kalbos norminamąjį darbą. Išsamiai apsvarstytas leidinys „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, jame siūlomi pakeitimai. 1977 m. birželio 16 d. priimtame nutarime pateiktos rekomendacijos dėl j rašymo (bjaurus, pjauti, spjauti), dėl veiksmažodžių būsimojo laiko trečiojo asmens rašymo, kai kurių žodžių rašymo kartu ir atskirai, žodžių kėlimo, brūkšnelio rašymo. Kitais nutarimais reglamentuotas didžiųjų raidžių rašymas įvairiuose pavadinimuose, įterpinių, lyginamųjų posakių, išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių, išplėstinių pažyminių, sudėtinių sakinių skyryba.

Vėl pradėta svarstyti, kaip turėtų būti rašomi nelietuviški tikriniai vardai, tačiau ir vėl prie vienos nuomonės neprieita. 1981–1983 m. komisijos veikla buvo nutrūkusi.

1984 m. pradėjo dirbti atnaujinta komisija (pirmininkas – J. Palionis, pavaduotojas – V. Mažiulis, sekretorius – A. Piročkinas). Komisija priėmė nutarimą dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje, taip pat nutarimus dėl tokių asmenvardžių galūnių rašymo bei dėl ilgųjų balsių rašymo adaptuojamuose tikriniuose varduose, kelis kitus nutarimus.

Visi nutarimai 1987 m. išleisti atskira knygele „Lietuvių kalbos komisijos nutarimai“ (Vilnius, Mokslas).

1987 m. priimti protokoliniai nutarimai dėl „Tarptautinių žodžių žodyno“ ir dėl naujojo „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ varianto. Komisijos nuomone, 1985 m. išleistame „Tarptautinių žodžių žodyne“ esama trūkumų, todėl jis nelaikytinas norminamuoju veikalu. Visuomenei rekomenduota vadovautis „Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje“ nustatytomis taisyklėmis.

LKP CK 1987 m. birželio 6 d. nutarimu komisija buvo papildyta, pirmininku paskirtas A. Vanagas, pavaduotoju – V. Mažiulis, sekretoriumi – P. Kniūkšta.

Komisija svarstė radijo ir televizijos kalbą, su informatikos specialistais aptarė lietuvių kalbos raidyno pritaikymo elektroninėms skaičiavimo mašinoms problemas. Kreiptasi į LKP CK ir Ministrų Tarybą, kad mokyklos būtų aprūpintos kompiuteriais su lietuviška abėcėle. Svarstyta nemažai kalbos praktikos klausimų.

1988 m. gruodžio 22 d. komisija priėmė rezoliuciją „Dėl lietuvių kalbos ugdymo“. Joje nubrėžtos svarbiausios kalbos tvarkymo ir priežiūros gairės, paminėti ir pagrindiniai Kalbos komisijos uždaviniai – spręsti ne tik sudėtinguosius bendrinės kalbos kodifikacijos klausimus, bet ir bendrąsias kalbos vartojimo bei egzistavimo problemas.