Toliau pateikta VLKK sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-2035 (Žin., 2012, Nr. 61-3051), pirmininke nutarimu Nr. XI-2037 (Žin., 2012, Nr. 61-3052) paskirta Daiva Vaišnienė. Kalbos komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Jų įgaliojimų laikotarpių skaičius neribojamas. Kalbos komisijos nario įgaliojimų laikas skaičiuojamas nuo paskyrimo į pareigas dienos (žr. Kalbos komisijos įstatymo 2 str. 2 d.). Paskirtosios komisijos kadencija 2012–2017 m.

1995 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas), jame dėsto. Nuo 1995 m. dirba Lietuvių kalbos institute, 2001–2006 m. šio instituto mokslinė sekretorė, 2002–2006 m. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyvo vadovė, 2010–2012 m. Skaitmeninių kalbos išteklių laboratorijos vadovė.

2000 m. apgynė daktaro disertaciją „Pietų žemaičių raseiniškių tarmės fonologinė sistema: prozodija ir vokalizmas“. 2013 m. suteiktas docento pedagoginis vardas (LEU).

Tyrimų sritys – lietuvių kalbos tarmės, eksperimentinė fonetika, fonologija, skaitmeniniai kalbos ištekliai. Išleido monografiją „Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas“ (2002), parengė mokomųjų knygų, paskelbė mokslinių straipsnių Lietuvoje ir užsienyje.

VLKK narė nuo 2007 m., dirbo Gramatikos, rašybos ir skyrybos bei Tarties ir kirčiavimo pakomisėse. 2012 m. paskirta Komisijos pirmininke.

2014 m. D. Vaišnienė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

1975 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirbo vertėja, redaktore, atsakomąja sekretore kino spaudoje („Savaitės ekranas“, „Kinas“). Nuo 1992 m. dirba Kalbos komisijoje (vyresniąja konsultante, vyriausiąja referente), nuo 1998 m. – pirmininko pavaduotoja.

Sudarė teisės aktų rinkinį „Lietuvos Respublikos valstybinė kalba“ (su D. Mikulėniene, 1997).

1972 m. baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. 1992 m. apgynė daktaro disertaciją „Dabartinės lietuvių kalbos įterptiniai vienetai (semantika, struktūra, paskirtis diskurse)“. Pagrindinės darbovietės buvo Vilniaus pedagoginis universitetas (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) ir Mykolo Romerio universitetas (2012 m. konkurso tvarka išrinktas profesoriumi). Dėstomieji universitetinių studijų dalykai: lietuvių kalbos sintaksė, lietuvių kalbos stilistika, funkcinė gramatika, kalbos praktikumas (skyryba), specialybės kalba (administracinė), retorika, dabartinė lietuvių kalba ir jos kultūra (sintaksinės konstrukcijos). Pagrindinė mokslinio tiriamojo darbo sritis – įterpiniai ir kitos parentezės konstrukcijos.

Taip pat domisi lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimų raida, tiria administracinės kalbos sintaksines konstrukcijas, naujus kalbos mados reiškinius. Yra parašęs ir įvairiuose kalbotyros žurnaluose išspausdinęs per 60 straipsnių, parengęs mokomųjų leidinių, yra administracinės kalbos vadovėlio bendraautoris.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys nuo 2007 m., dirbo grupėse, kurios parengė bendrinamąją specialybės kalbos programą universitetams ir akademijoms, Privalomosios ir Pasirenkamosios skyrybos taisykles. Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės, Kalbos programų koordinavimo tarybos narys. 

1988 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (dabar – Lietuvių kalbos institutas). Nuo 2001 m. yra Terminologijos skyriaus (dabar – Terminologijos centras) vadovė.

2000 m. apgynė daktaro disertaciją „Lauryno Ivinskio terminologijos darbai“. Paskelbė per 30 mokslinių straipsnių, dalyvavo 29 mokslinėse konferencijose. Recenzavo per 40 įvairių sričių terminų žodynų ir daug terminų standartų, kaip terminologė prisidėjo rengiant apie 10 terminų žodynų. Dalyvavo Europos Komisijos projekte „Eurotermbank“ (Europos terminologijos išteklių rinkimas, bendradarbiaujant terminologijos institucijoms).

Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto 37 „Terminologija“ pirmininkė, Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios tarybos narė.

Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios tarybos narė.

Kasmetinio Lietuvių kalbos instituto žurnalo „Terminologija“ redaktorių kolegijos narė (nuo 8 nr.), mokslo straipsnių rinkinių „Terminologijos istorijos ir dabarties problemos“ redaktorių kolegijos narė ir sudarytoja ir „Pabaltijo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga“ atsakomoji redaktorė ir sudarytoja. Be to, sudarė knygų „Kvėdarna“ ir „Šilalės kraštas: Šilalės valsčius“ kalbos skyrelius.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2007 m., Terminologijos pakomisės pirmininkė. Kalbos programų koordinavimo tarybos narė.

1975 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetus, įgijo lituanisto-muziko kvalifikaciją. Nuo 1975 m. dirbo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, 1991 m. reorganizuotuose į Klaipėdos universitetą (toliau KU), nuo 1989 m. – šio universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas.

1986 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – dr.) disertaciją „Objektiniai santykiai ir jų reiškimas dabartinėje lietuvių kalboje“.

Pagrindinė tiriamojo darbo sritis – sintaksės semantika. Iš šios srities yra paskelbęs daugiau kaip 10 straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose. Taip pat domisi kalbos vienetų vartojimo problemomis. Išleido praktines knygeles „Muzikų kalbos klaidos bei trūkumai“ (1993), „Būdingesnės medikų kalbos klaidos“ (1994), paskelbė daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių kalbos praktikos klausimais ir daugiau kaip 100 konsultacinių straipsnelių periodikoje.

Lietuvių kalbos draugijos tarybos narys ir Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Pedagogų atestacinės kalbos kultūros komisijos narys, Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos narys.

Jūreivystės terminų vartosenos duomenų bazės kūrimo, jūreivystės terminų tyrimo ir aiškinamojo žodyno rengimo projekto vadovas (2010–2012 m.). Elektroninio mokslinio žurnalo „Lietuvių kalba“ (VU, KU, LKI) redakcinės kolegijos narys, mokslo žurnalų „Taikomoji kalbotyra“ (LITAKA), „Vadyba“ (Vakarų Lietuvos verslo kolegija) redakcinių kolegijų narys, KU Senato narys, KU Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos narys.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys nuo 1996 m., Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės pirmininkas nuo 2002 m., taip pat vadovauja Laikinosios „Vertimo vadovo“ pakomisės darbui. Kalbos programų koordinavimo tarybos narys.

1992 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) ir pradėjo dirbti Botanikos institute, Floros ir geobotanikos laboratorijoje, nuo 1996 m. laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas.

1994 m. Botanikos institute eksternu apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos adventyviniai augalai“.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – augalų invazijos, floros pokyčiai dėl žmonių veiklos, augalų populiacijų sudėtis ir pokyčiai, botanikos nomenklatūra ir terminija.

Skaito paskaitas Vilniaus, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos universitetuose, vadovauja doktorantams, studentų bakalauro ir magistro darbams. Parašęs daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių, yra kelių monografijų autorius ir bendraautoris („Lietuvos induočiai augalai“, „Flora of the Baltic Countries“, „The Genus Oenothera in Eastern Europe“ ir kt.). Tarptautinės augalų taksonomijos asociacijos (Viena, Austrija), Europos floros kartografavimo komiteto (Helsinkis, Suomija), Botanikos instituto tarybos narys.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys nuo 2007 m., dirba Terminologijos pakomisėje. Kalbos programų koordinavimo tarybos narys.

1986 m. baigė Vilniaus universiteto lituanistikos studijas. Nuo 1991 m. dirba Lietuvių kalbos institute, 2001–2006 m. Kalbos kultūros skyriaus vadovė, nuo 2012 m. Bendrinės kalbos skyriaus vadovė.

1992 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai“. 2009 m. Vytauto Didžiojo universitete atliko habilitacijos procedūrą tema „Teoriniai ir taikomieji bendrinės lietuvių kalbos norminimo aspektai“.

Pagrindinės mokslinio tiriamojo darbo sritys – norminamoji kalbotyra ir sociolingvistika: dabartinės vartosenos variantiškumas, bendrinės kalbos norminimo teorija ir praktika, kalbos planavimas, kalbos kultūra, kalbinės nuostatos.

Yra dirbusi „Mūsų kalbos“, vėliau „Gimtosios kalbos“ leidinių redakcijose; nuo 1994 m. – „Kalbos kultūros“ žurnalo redakcinės kolegijos narė.

Išleido knygas „Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai“ (2003), „Apie kalbą ir mus“ (2006), „Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai“ (2009), yra viena iš „Vietovardžių žodyno“ (2002) ir jo internetinio varianto (2007) rengėjų, taip pat dalies „Kalbos patarimų“ (2002–2003) sudarytoja ir bendraautorė, daugelio straipsnių apie bendrinę kalbą, jos norminimą, vartojimą ir mokymą, kalbos vartotojų ir normintojų santykius autorė. Rūpinasi kalbos mokslo populiarinimu, tvarko interneto svetainę www.kalbosnamai.lt, kuria lietuvių kalbos mokomuosius kompiuterinius žaidimus.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2007 m. apdovanota už mokslo populiarinimo darbų ciklą „Apie lietuvių kalbą visiems – nuo knygos iki interneto“. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos 2010 m. Bičiulių premijos laureatė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2012 m., dirba Gramatikos ir Žodyno pakomisėse.

1990 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą (dabar – Šiaulių universitetas).

1990–1992 m. Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių kalbos katedros asistentė. 1992–2000 m. studijavo Vilniaus universiteto kalbotyros krypties doktorantūroje. 2007–2010 m. Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Liuksemburge nacionalinė ekspertė. 1997–2006 m. Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) Lietuvių kalbos katedros lektorė, 2007–2011 m. katedros vedėja, nuo 2011 m. Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėja.

2000 m. apgynė daktaro disertaciją „Akmenės šnektos fonologinė sistema: vokalizmas ir prozodija“. 2012 m. suteiktas docento pedagoginis vardas (LEU).

Mokslinio tiriamojo darbo sritys – fonetika, fonologija, dialektologija, kompiuterinė lingvistika, kalbos politika, kalbos norminimas ir kodifikacija, kalbos pragmatika ir etiketas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2012 m. Anksčiau dirbo komisijos Sekretoriate (1995–1999 m. vyr. kalbos konsultantė, 2004–2007 m. Kalbos konsultacijų grupės vadovė). Nuo 2003 m. dirba Vadovėlių vertinimo pakomisėje, nuo 2010 m. – Laikinojoje „Vertimo vadovo“ pakomisėje (šios pakomisės narė nuo 2011 m.), nuo 2012 m. Tarties ir kirčiavimo pakomisės, Kalbos programų koordinavimo tarybos narė.

1982 m. Vilniaus universitete (toliau VU) baigė Lietuvių kalbą ir literatūrą su klasikinės filologijos specializacija. Dirbo Lietuvos knygų rūmuose. 1986–1998 m. dėstė VU Klasikinės filologijos katedroje, 1998 m. suteiktas docento pedagoginis vardas. 1996–2010 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas. Nuo 2010 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius.

1996 m. apgynė daktaro disertaciją „Tradicija ir novatoriškumas Jono Radvano „Radviliadoje“.

Mokslinio tiriamojo darbo sritys – senoji Lietuvos literatūra, Lietuvos knygos istorija ir bibliografija, vertimo teorija ir praktika.

Tęstinio leidinio „Senoji Lietuvos literatūra“ (1992–2007 m.) sudarytojas ir rengėjas. Vertė iš senosios graikų ir lotynų kalbų: Antikos autorius – Anakreontą, Aristofaną, Euripidą, Ciceroną, viduramžių ir Lietuvos renesanso – Mikalojų Husovianą, Joną Radvaną, Paulių Oderborną, baroko – Saliamoną Risinskį, Simoną Dilgerį, Motiejų Kazimierą Sarbievijų, Albertą Kojalavičių-Vijūką. Parengė bibliografinių rodyklių.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys nuo 2012 m., dirba Terminologijos pakomisėse. Kalbos programų koordinavimo tarybos narys.

1996 m. su pagyrimu baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas). Nuo 1996 m. dirba Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. 1998–2002 m. studijavo Lietuvių kalbos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūroje.

2002 m. apgynė daktaro disertaciją „XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai“, už ją suteikta Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų premija. Išleido monografiją „XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai“ (2005).

Pagrindinė tyrimų sritis – lietuvių miestiečių istoriniai asmenvardžiai. Paskelbė mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių iš onomastikos. Viena iš daugiatomio „Lietuvos vietovardžių žodyno“ bendraautorių.

Leidinių „Baltų onomastikos tyrimai“, „Lietuvos vietovardžių žodynas“ redakcinių kolegijų narė. Rengia ekspertizes vietovardžių ir asmenvardžių kilmės, darybos ir kt. klausimais.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2006 m., o nuo 2007 m. – Vardyno pakomisės pirmininkė.

1976 m. baigė Vilniaus universitetą, ten ir dirba. 1976–1990 m. dėstė Lietuvių kalbos katedroje, nuo 1990 m. tapo Lituanistinių studijų katedros vedėja.

1995–1999 m. dirbo Helsinkio universiteto Slavų ir baltų filologijų katedroje. Stažavosi Bazelio, Oslo, Krokuvos, Tartu universitetuose. Nuo 1999 m. vėl dirba VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros vedėja. 1987 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – dr.) disertaciją „Lietuvių pavardės XVIII a. pabaigoje“. Mokslinių interesų sritys: taikomoji kalbotyra, svetimųjų kalbų dėstymas, sociolingvistika, onomastika. Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose yra paskelbusi straipsnių įvairiais sociolingvistikos, kalbos politikos, lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo, onomastikos klausimais.

Vilniaus universitete skaito taikomosios kalbotyros, sociolingvistikos, svetimųjų kalbų dėstymo, lietuvių kalbos kaip svetimosios dėstymo metodikos, lietuvių onomastikos kursus.

Valstybinės mokslo premijos laureatė. Tarptautinių projektų vadovė ir dalyvė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2007 m., dirbo Vadovėlių vertinimo ir Vardyno pakomisėse, nuo 2012 m. – tik Vardyno pakomisės narė.

1981 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą dirbo Vilniuje. Nuo 1991 m. dirba universiteto Lituanistikos fakultete, nuo 2007 m. – fakulteto dekanė.

1992 m. apgynė socialinių mokslų (edukologijos) daktaro disertaciją, 2007 m. atliko socialinių mokslų edukologijos krypties habilitacinę procedūrą tema „Lietuvių kalbos ugdymo didaktikos kaita universitete ir vidurinėje mokykloje: tendencijos, problemos, dermės galimybės“. 2009 metais suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.

Tyrimų sritis – kalbos ugdymo didaktika, mokinių pasiekimų vertinimas, ugdymo proceso tobulinimas. Mokyklinių vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, papildomų mokymo priemonių autorė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2006 m., nuo 2007 m. – Vadovėlių vertinimo pakomisės pirmininkė, dirbo Skyrybos taisyklių darbo grupėje.

Mokslinių žurnalų „Pedagogika“, „Žmogus ir žodis. Didaktinė lingvistika“ redakcinės kolegijos narė, Studijų kokybės vertinimo centro, Lituanistikos bazės ekspertė.

1983 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas. 1983–1994 m. dirbo žurnaliste („Moksleivio“ žurnalas), vėliau redaktore įvairiose leidyklose, daugiausia – „Baltose lankose“, nuo 2004 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centre. Yra redagavusi ir rengusi spaudai įvairaus pobūdžio leidinius: užsienio ir lietuvių autorių grožinius kūrinius (proza ir poezija), filosofinius, literatūrologinius tekstus, tęstinį leidinį „Baltos lankos“ (Tekstai ir interpretacijos), vadovėlį studentams filologams „XX amžiaus literatūros teorijos“, serijos „Naujosios literatūros studijos“ knygas, mokslinį žurnalą „Colloquia“, palikimo knygas, monografijas, dienoraščius, atsiminimus , dailės albumus ir kt. 

Prozininkė, eseistė, išleido novelių rinkinį Išėjusi šviesa ( 1987), novelių ir esė rinkinį Niekada nežinai (2008), pelniusį Rašytojų sąjungos ir Kūrybiškiausios metų knygos premijas, novelių rinkinį Skersvėjų namai ( 2015). Nuo 2011 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2016 m., dirba Žodyno pakomisėje.

1992 m. baigė Vilniaus universitetą, nuo 1993 m. dirba Klasikinės filologijos katedroje, nuo 2008 m. Skaitmeninės filologijos centro vedėjas.

2007 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Klasikinių kalbų kirčio žymėjimo įtaka lietuvių kirčio žymėjimui“ (http://www.flf.vu.lt/kfk/strockis_disertacija.pdf), kuri Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurse buvo pripažinta geriausia 2007 metais Lietuvoje apginta humanitarinių mokslų disertacija.

Mokslinio tiriamojo darbo sritys: senosios graikų ir lotynų kalbų prozodija, antikinė eilėdara, senųjų lietuvių raštų rašyba, lietuvių-lotynų leksikografija, leksikografijos duomenų bazės (www.thesaurus.flf.vu.lt).

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys nuo 2012 m., dirba Gramatikos, rašybos ir skyrybos, Tarties ir kirčiavimo pakomisėse.

1976 m. baigė Vilniaus universitetą. 1981 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – dr.) disertaciją „Giminės kategorija ir daiktavardžio giminių bei kamienų variantai baltų kalbose (o/ā ir iio/ē kamienai)“, 1996 m. – habilituoto daktaro disertaciją monografijos „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“ pagrindu.

Dirba Vilniaus universitete: 1996–2012 m. – Baltistikos katedros vedėjas, 1997–2006 m. Filologijos fakulteto dekanas. Stažavosi, skaitė paskaitas, dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos, Čekijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Vengrijos, Austrijos, Norvegijos, Izraelio universitetuose.

1983 m. išrinktas Milano kalbininkų draugijos nariu korespondentu. 1994–2000 m. Lietuvos mokslo tarybos narys, nuo 2001 m. – ekspertas. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, nacionalinės programos „Tautinis identitetas ir jo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“ komiteto pirmininkas (2006–2008 m.). Latvijos aukštųjų studijų kokybės vertinimo centro ekspertas (nuo 2000 m.), Latvijos universiteto garbės daktaras (2016 m.). Lietuvos mokslo premijų komisijos narys (nuo 2006 m.). Jono Kazlausko premijos laureatas (2008 m.). 2011 m. apdovanotas Baltijos asamblėjos medaliu už ryšių tarp Baltijos valstybių stiprinimą, 2013 m. suteiktas Tauragnų krašto garbės piliečio vardas už „ypatingus nuopelnus Lietuvos mokslui, gimtosios tauragiškių tarmės puoselėjimą, visuomeninę veiklą“. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (nuo 2012 m.), Europos akademijos (Academia Europaea) narys (nuo 2013 m.). 

Išleido monografiją „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“ (1995), drauge su M. Klusiu parengė leidinį „Pirmoji prūsų knyga“ (1995), su K. Eigminu – „Sapūno ir Šulco gramatiką „Compendium Grammaticae Lithuanicae“ (1997), su R. Šepetyte – „Martynas Mažvydas. Katekizmas“ (1997), su P. U. Diniu – „Giacomo Devoto. Baltistikos raštai / Scritti baltistici“ (2004) ir „Giuliano Bonfante. Baltistikos raštai / Scritti baltistici“ (2008), su D. Mikulėniene ir A. Pakeriu – „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyną“ (2007; 2008), „Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija“ (2009), su D. Petitu – „Ferdinand de Saussure. Baltistikos raštai / Travaux baltistiques“ (2012). Lietuvos ir kitų šalių lingvistinėje spaudoje paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, recenzijų, tezių, informacijų įvairiais baltų ir lietuvių kalbotyros bei jos istorijos, akcentologijos, morfologijos, fonetikos ir dialektologijos klausimais, per 50 straipsnių Lietuvos periodikoje. Žurnalo „Baltistica“ redaktorius (nuo 1996). Žurnalų „Baltu filoloģija“ (Latvija) ir „Balto-slavjanskie issledovanija“ (Maskva) redaktorių kolegijų narys, „Gimtoji kalba“ bendradarbis.

Mokslinio tiriamojo darbo sritys: baltų kalbų ir kalbotyros istorija, akcentologija, morfonologija, žodžių daryba, lietuvių kalbos dialektologija, prūsistika.

1989 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros instituto (dabar – Lietuvių kalbos institutas) Kalbos kultūros ir terminologijos, nuo 1991 m. Kalbos kultūros skyriuje (dabar – Bendrinės kalbos skyrius). 1992–1999 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių kalbos instituto jungtinėje doktorantūroje.

Nuo 2006 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) dėsto specialybės kalbos kultūrą ir konsultuoja magistrantus baigiamojo darbo rašymo klausimais. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. – VGTU pagrindinė darbovietė.

1999 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Sintaksinių priemonių ypatybės valstybės dokumentų kalboje“.

Tyrimų sritys – bendrinės kalbos tyrimas ir norminimas, administracinės kalbos tyrimas, sakinių struktūra. Taip pat domisi dokumentų specifikos įtaka kalbos priemonių atrankai, bendrinės kalbos ir administracinio stiliaus normų santykiu. Šiomis temomis skelbia mokslo, taip pat mokslo populiarinamuosius straipsnius, skaito pranešimus konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Išleido monografiją „Sintaksinių priemonių ypatybės valstybės dokumentų kalboje“ (2004), kalbos praktikos leidinį „Dokumentų tekstai“ (2003). Internetinio „Kanceliarinės kalbos patarimų“ leidimo (2007) vyr. redaktorė.

Nuo 2004 m. mokslo žurnalo „Kalbos kultūra“ atsakomoji redaktorė, nuo 2009 m. žurnalo „Terminologija“ redaktorių kolegijos narė. Recenzuoja valstybės dokumentų projektų kalbą, atlieka įvairių dokumentų kalbines ekspertizes. Lietuvos Respublikos profesijų klasifikatoriaus duomenų atnaujinimo ir naujų profesijų duomenų vertinimo ekspertų komisijos narė.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė nuo 2012 m., dirba Gramatikos, rašybos ir skyrybos, Laikinojoje „Vertimo vadovo“ pakomisėse.