Spausdinti

Prof. Bonifacas Stundžia pateikia 23-iosios kirčiavimo rekomendacijos, patvirtintos  2016 m. gruodžio 15 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-11 „Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er ir eu priegaidės“, komentarą. 

 

     Svetimžodžių – daugiausia vadinamųjų tarptautinių žodžių ir svetimvardžių – su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er ir eu priegaidės kodifikacija nuėjo netrumpą ir vingiuotą kelią, kitokį nei panašios sandaros kirčiuotus dvigarsius em, en ir ei turinčių svetimų žodžių priegaidės kodifikacija.

     Norminamuosiuose veikaluose iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžios kalbamieji dvigarsiai buvo paprastai žymimi riestiniu ir kartais dešininiu ženklu, kurie atitinkamai žymėjo tvirtagalį ir tvirtapradį tarimą. Štai grupelė „Lietuvių kalbos rašybos žodyno“ (1948) pavyzdžių: eksper̃tas, her̃bas, koncer̃nas, koncer̃tas, deltà (vns. gal. del̃tą), terapeũtija; Bertà (vns. gal. Ber̃tą), El̃bė, El̃bingas, Hel̃sinkis; nérvas (ir ner̃vas), spérma. Tik keli -a galūnės daiktavardžiai pateikti su kairiniu priešpaskutinio skiemens ženklu, žyminčiu tvirtapradę priegaidę, pvz.: fèrma 1 (pagal šį ir fèrmeris 1), plèura 1. Apskritai „laikotarpį bent jau nuo 1929 m. <...> iki 1950 m. apibūdina pamažu nusistojanti vientisa į tvirtagalį kirčiavimą linkstanti sistema“(A. Pupkis. Dar kartą dėl eksperto, koncerto ir panašių žodžių kirčiavimo. – Bendrinė kalba, t. 89, p. 7 (http://www.bendrinekalba.lt/?89).

     1951 m. išėjusiame „Tarptautinių žodžių žodyne“ (TŽ) ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (DŽ) 1954 m. leidime beveik visi kalbamuosius kirčiuotus dvigarsius turintys svetimžodžiai ir svetimvardžiai sukirčiuoti su tvirtapradę priegaidę žyminčiu kairiniu ženklu. Tokio sprendimo motyvai nebuvo paskelbti ar juolab išdiskutuoti. Vis dėlto išliko grupelė žodžių, kurie neįgijo tvirtapradžio kirčiavimo tradicijos, pvz.: bel̃gas, -ė, ai 2 (taip pat ir bel̃giškai, bel̃giškas, -a 1; Bel̃gija 1); fel̃čeris, ė 1; Bel̃montas 1, El̃zė 2; per̃kelis 1; per̃las 2, modernùs, -ì, moder̃nų, -ią 4, moder̃ninti 2; ser̃bas, -ė, -ai 2, Ser̃bija 1; ster̃kas 2. Dalis žodžių teikti su abiem priegaidėmis, nevienoda eilės tvarka (plg. a ir b pavyzdžius), kada ne kada skirtinguose DŽ, TŽ leidimuose kaitaliojant variantų eiliškumą, pvz.: a) pèrsikas ir per̃sikas 1, nèrvai 1 ir ner̃vai 2, nèrvas 1 ir ner̃vas 2; b) ter̃mosas ir tèrmosas 1; liucernà, liucer̃ną 2 ir liucèrna 1.

     Aptariamiesiems žodžiams artimos sandaros svetimžodžiuose ir svetimvardžiuose su kirčiuotais dvigarsiais em, en ir ei, priešingai, nuosekliai kodifikuojama tvirtagalė priegaidė, pvz.: dem̃pingas, pemzà (pem̃zą), Em̃denas, Kem̃pas; eveñkas, studeñtas, Keñtas, Meñgenas; geĩzeris, seĩfas; Deĩtonas, Eidà (Eĩdą). Todėl žodynuose keistokai atrodo skirtingai prozodiškai adaptuoti panašios sandaros greta esantys žodžiai, plg.: kèlneris ir kem̃pingas, invèrsija ir inteñcija; Kèlsas, Kèrnsas ir Kem̃pas, Keñtas. (Plačiau apie svetimosios leksikos su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er, eu kirčiavimo kodifikacijos istoriją žr.: A. Pupkis. Min. straipsnis, p. 2–7 ir kt.; R. Miliūnaitė. Skolinių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu dabartinė kodifikacijos būklė ir galima kaita. – Bendrinė kalba, t. 89, p. 6–17; http://www.bendrinekalba.lt/?89).

     Prieš 30 metų A. Girdenis ir A. Pupkis argumentavo, kad dvigarsių el, er ir eu kirčiavimas kairiniu ženklu prieštarauja kalbos sistemai, nes tokiu atveju taptų įmanoma dviejų tvirtapradžių priegaidžių priešprieša, plg.: kèltas 1 „vienos indoeuropiečių grupių atstovas“ ir kéltas 1 „plaukiantis tiltas ar laivas kelti per upę ar jūrą“; Bèrnas 1 „miestas Šveicarijoje“ ir bérnas 3 (žr.: Mūsų kalba, 1985, nr. 6, p. 4–5). Tiesa, yra manančių, kad tarptautiniuose žodžiuose e yra kitoks, siauresnis nei lietuviškuose ir primena trumpai ištartą ė. Toks tarimas iš tikro pažįstamas kai kurioms tarmėms, bet yra visiškai svetimas vakarų aukštaičiams kauniškiams, bendrinės kalbos pamato tarmei (plačiau apie vadinamojo tarptautinio e problemą žr.: A. Pupkis. Min. straipsnis, p. 18–21; R. Miliūnaitė. Min. straipsnis, p. 3–6).

    Daugiau nei pusės šimto metų praktika nepatvirtino „kairinio ženklo normos“ pagrįstumo, dauguma aktyvių bendrinės kalbos vartotojų, tarp jų – ir kalbininkų, aptariamuosius tarptautinius žodžius iš tikro kirčiavo tvirtagališkai – koncer̃nas (vns. įn. koncernù, viet. koncernè, dgs. gal. koncernùs) ir pan., taigi realioji vartosena kirtosi su kodifikacija. Todėl kai 2013 m. reikėjo apsispręsti dėl Europos sąjungos piniginio vieneto pavadinimo kirčiavimo, VLKK rekomendavo būtent tvirtagalę priegaidę, taigi eũras 2 (žr. 2003 m. gegužės 29 d. rekomendaciją (Nr. K-1) „Dėl valiutos pavadinimo „euras“ kirčiavimo“).

     Diskusijos dėl svetimžodžių su dvigarsiais el, er ir eu priegaidės vyko toliau, ir 2008 m. ryžtasi įteisinti kai kurių svetimos kilmės daiktavardžių, būdvardžių ir prieveiksmių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er ir eu kirčiavimo variantus (žr. VLKK 2003–2005 m. kirčiavimo rekomendacijų pakeitimus K-3.1, K-4.1, K-11.1 ir K-16.1).

     Papildymams, remiantis milijoniniu „Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu“, atrinkti dažniausiai vartojami žodžiai, pvz.: sèrveris 1 ir ser̃veris 1, alèrgija 1 ir aler̃gija 1 (taip pat alèrginis, -ė 1 ir aler̃ginis, -ė 1; alèrgiškas, -a 1 ir aler̃giškas, -a 1; alèrgiškai ir aler̃giškai), ekspèrtas, -ė 1 ir eksper̃tas, -ė 2 (taip pat ekspèrtinis, -ė 1 ir eksper̃tinis, -ė 1), terapèutas, -ė 1 ir terapeũtas, -ė 2, hèrbas 1 ir her̃bas 2 (taip pat hèrbinis, -ė 1 ir her̃binis, -ė 1), kèltai 1 ir kel̃tai 2 „viena indoeuropiečių grupių“ (taip pat kèltiškas, -a 1 ir kel̃tiškas, -a 1, kèltiškai ir kel̃tiškai). Vis dėlto dviem atvejais teikti priegaidžių variantus susilaikyta: o linksniuotės žodžių, turinčių kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį – jiems paliktas tik tvirtapradis tarimas, žymimas kairiniu ženklu, pvz.: dèlta, fèrma, plèura. Be to, tąsyk buvo sutarta nekeisti svetimvardžių kirčiavimo normos.

     Diskusijos šiuo aktualiu klausimu atnaujintos 2015 m. pabaigoje, ir 2016 m. kovo 2 d. VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės posėdyje prieita prie nuomonės, kad kirčiavimo variantus reikia teikti visiems kalbamiesiems žodžiams, nuosekliai. Nesutarta tik dėl to, kurį variantą nurodyti pirmąjį – tvirtapradį (žymimą kairiniu ženklu) ar tvirtagalį, klausimas perduotas Kalbos komisijai.

     2016 m. birželio 17 d. Kalbos komisijos posėdyje „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengėjams rekomenduota tarptautinių žodžių dvigarsius el, er, eu kirčiuoti dvejopai – tvirtagališkai ir tvirtapradiškai. Jiems variantų tvarka yra svarbi, kadangi iliustraciniuose pavyzdžiuose teikiamas tik pagrindinis normos variantas.

     Pradėta rengti kirčiavimo rekomendacija. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. gruodžio 15 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-11 (k-23) nutarta rekomenduoti tarptautinių žodžių (ir svetimos kilmės tikrinių daiktavardžių) su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er, eu pagrindiniu normos variantu visais atvejais laikyti tvirtagalę šių dvigarsių priegaidę, o kairiniu ženklu žymimą tvirtapradę priegaidę – nepagrindiniu normos variantu.

Ankstesnių normų atžvilgiu ši rekomendacija lemia tokius pokyčius:

  1. žodžiai, kurie iki šios rekomendacijos turėjo kodifikuotus du kirčiavimo variantus – pagrindinį tvirtagalį ir nepagrindinį tvirtapradį, tokią kodifikaciją ir išlaiko, pvz.: per̃sas, -ė, -ai 2, pèrsas, -ė, -ai 1; ter̃mosas 1, tèrmosas 1;
  2. žodžių, kurie iki šios rekomendacijos turėjo kodifikuotus du kirčiavimo variantus – pagrindinį tvirtapradį ir nepagrindinį tvirtagalį, šie variantai sukeičiami vietomis, taigi teikiama, pvz.: deser̃tas 2, desèrtas 1; el̃fas 2, èlfas 1; her̃bas 2, hèrbas 1; koncer̃tas 2, koncèrtas 1;
  3. žodžiai, kurie iki šio nutarimo buvo kirčiuojami tik tvirtapradiškai, įgyja du kirčiavimo variantus – pagrindinį tvirtagalį ir nepagrindinį tvirtapradį, pvz.: deltà (vns. gal. del̃tą) 2, dèlta 1; der̃bis 2, dèrbis 1; hermeneũtika 1, hermenèutika 1 ir kt.;
  4. atitinkamai kodifikuojamas kirčiavimas priesagų -inis, -inė, -iškas, -iška būdvardžių ir iš jų padarytų prieveiksmių su -ai, kurie išlaiko pamatinių žodžių kirčio vietą, pvz.: her̃binis, -ė 1, hèrbinis, -ė 1; hermeneũtinis, -ė 1, hermenèutinis, -ė 1; hermeneũtiškai, hermenèutiškai; koncer̃tinis, -ė 1, koncèrtinis, -ė 1; per̃siškas, -a 1, pèrsiškas, -a 1; per̃siškai, pèrsiškai; bel̃giškas, -a 1; bel̃giškai;
  5. pagal tokį patį principą – pagrindine kirčiavimo norma laikyti tvirtagalį dvigarsių el, er, eu kirčiavimą – kodifikuojamas skolintų tikrinių žodžių (asmenvardžių ir vietovardžių) kirčiavimas, pvz.: El̃bė 2, Èlbė 1; Her̃mis 2, Hèrmis 1; Mel̃burnas 1, Mèlburnas 1; Paler̃mas 2, Palèrmas 1;

     Toks nuoseklus svetimžodžių ir svetimvardžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, el ir eu kirčiavimo sutvarkymas, daugelio Kalbos komisijos narių nuomone, atitinka bendrinės kalbos sistemą ir realiąją vartoseną. Vartotojai nuo šiol žinos, kad kalbamuosius žodžius kirčiuodami tvirtagališkai visada palaikys pagrindinę normą, o įpratusiems kirčiuoti tvirtapradiškai nebūtina persimokyti, nes abu variantai yra norminiai (žr. 20-ąją kirčiavimo rekomendaciją „Dėl kirčiavimo variantų vartojimo“, patvirtintą VLKK 2010 m. gruodžio 9 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-9 (k-20)).

     Per tam tikrą laiką tvirtagalis svetimžodžių ir svetimvardžių su kamieno dvigarsiais el, er, eu kirčiavimas bendrinėje vartosenoje ir leksikografijos praktikoje turėtų įsitvirtinti, o kairiniu ženklu žymimas tvirtapradis nunykti. Į kalbą ateinančius naujus svetimus bendrinius žodžius su kalbamaisiais dvigarsiais jau dabar galėtume kirčiuoti tik tvirtagališkai, kaip dauguma ir tariame. Kirčiuotus kamieno dvigarsius el, el ir eu turintys svetimvardžiai, kurių variantai tradiciškai nėra mėgstami, naujuose leidiniuose irgi galėtų būti kirčiuojami tik tvirtagališkai kaip ir skolinti vardai su dvigarsiais em, en, ei. Taip pasielgta neseniai sukurtoje Antikinių tikrinių vardų skaitmeninėje duomenų bazėje (http://www.vardynas.flf.vu.lt), pvz.: Cel̃sas, Neũrai, Ter̃cija, Nertà, vns. gal. Ner̃tą.

Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia,
VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas