Dvyliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje N. Bliūdžiuvienė atskleidžia, kaip pamažu nusistovėjo žodžių „knygynas“ ir „biblioteka“ reikšmės; I. Mataitytė pristato tautinio atgimimo veikėjo, teisininko Motiejaus Čepo prisiminimus, atkreipdama dėmesį į jo pasirinkimą vartoti autentišką aprašomojo laikotarpio lietuvių sodiečių ir miestelėnų kalbą, kuri buvo labai užteršta svetimybėmis, ir čia pat skliaustuose pateikti lietuvišką pakaitą, vertina juos dabartinių normų požiūriu; A. Genelytė-Gritėnienė skelbia nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojus; L. Vilkaitė su Notingamo universiteto profesoriumi Norbertu Šmitu kalbasi apie taikomąją kalbotyrą; skelbiamos 2017 metų sukaktys... 

Dešimtajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apžvelgiami 23-iosios Jono Jablonskio konferencijos pranešimai; pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos XVI suvažiavimą Vilniuje; R. Urnėžiūtė su Pjetru Umbertu Diniu kalbasi apie baltistikos studijas Pizos universitete, lietuvių poezijos vertimus į italų kalbą; L. Lapinskienė primena garsios Panevėžio lituanistės Elenos Gabulaitės nuopelnus; spausdinama tautosakos rinkėjo Jono (Dženo) Vaičiulevičiaus (1911–1946) rankraščio ištrauka, A. Pupkis atkreipia dėmesį į rankraštyje užfiksuotus Šilakojo miško (dab. Kazlų Rūdos sav.) smulkiuosius vietovardžius ir kt. 

Penktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mitunevičiūtė nagrinėja paauglių atsakymus apie skaitymą ir mėgstamiausias knygas; I. Mataitytė aptaria būdvardžio „atsakingas, -a“ ypatumus – darybą, valdymą, reikšmes; Z. Zinkevičius siūlo tautovardį „čigonai“ palikti tautosakai ir istorijai, o dabartinėje kalboje leisti įsitvirtinti naujam įvardijimui „romai“; R. Bakšienė ir R. Urnėžiūtė kalbina 75-metį švenčiantį profesorių Antaną Pakerį; kronikos „Valstybinės kalbos“ skyrelyje apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos lingvistinio gyvenimo aktualijos…

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

Mokslininkai vis daugiau savo darbų publikuoja anglų kalba. Daugelyje disciplinų anglų kalba įgauna vis didesnę reikšmę. Goetheʼs institutas skelbia diskusijos „Mokslo kalba ir daugiakalbystė“ apžvalgą, Lietuvoje viešėjusio dr. Stefano Kleino straipsnį, interviu su Kalbos komisijos pirmininke dr. Daiva Vaišniene, VU prof. Rimvydu Petrausku...
Dešimtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Kazlauskaitė primena seną žodį „vetušas, -a, vetušis“, siejamą net su senąja baltų religija; J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynuose užfiksuotų pamąstymų apie gyvenimą, mirtį ir anapusybę; apžvelgiamos rudenį vykusios kalbininkų konferencijos; A. Gritėnienė aptaria II nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojų darbus; skelbiami VLKK nutarimai ir jų komentarai...
Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...
Gruodžio 12–13 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Anykščiuose vykusiuose renginiuose – respublikiniame tarmių festivalyje „Kalbom iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu“ ir konferencijoje „Tarmės ir kūrybinės industrijos“. Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad negali būti dirbtinai priešinamos tarmės ir bendrinė kalba, jų vartojimo sritys dažniausiai nesutampa...
Lietuvos Respublikos terminų banke paskelbti „Medicininės histologijos ir embriologijos vardyno“, žodyno „Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai“ ir „Paukščių pavadinimų žodyno“ duomenys.
Lietuvių rašto ir šnekamojoje kalboje gyvuoja du variantai: „tikiu Dievą“ ir „tikiu į Dievą“, ir jau visas šimtas metų ginčijamasi, ar teiktina tėra viena katra forma, ar abi. Diskusijos apžvalgą ir išvadas pateikia kun. Vaclovas Aliulis MIC, teol. lic.