Pirmajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Šolienė aiškina modalumo sąvoką kalbotyroje; B. Stundžia komentuoja sprendimą rekomenduoti tvirtagalę dvigarsių el, er, eu priegaidę kaip pagrindinę (plg.: aler̃gija ir alèrgija, her̃bas ir hèrbas); V. Labutis tęsia diskusiją dėl kitų kalbų asmenvardžių pateikimo, atskirai skiria dėmesį moterų pavardžių darybos ir gramatinės formos reikalams; minint Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės (vienos iš „Gimtosios kalbos“ žurnalo įkūrėjų) 130-ąsias metines skelbiamas A. Krajinienės pasakojimas; M. Čepo „Molio Motiejaus užrašų“ ištraukoje su švelnia ironija aprašomos motinos pastangos išmokyti vaiką „poniškų“ (t. y. lenkiškų) poterių; G. Grigas – apie lietuvių kalbos gramatiką pagal feisbuką; pasakojama apie vykusias konferencijas, seminarus, kt. 

Prof. Bonifacas Stundžia pateikia 23-iosios kirčiavimo rekomendacijos, patvirtintos  2016 m. gruodžio 15 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-11 „Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er ir eu priegaidės“, komentarą. 

Septintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Rutkienė nagrinėja Jono Naruškevičiaus parengto vadovėlio „Elektrolankinis suvirinimas“ kalbą ir terminiją; J. Šukys – abejotinus lietuvių šnektų faktų transponavimo atvejus naujesniuose filologiniuose leidiniuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia žiniasklaidos publikacijas valstybinės kalbos ir švietimo klausimais; LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ žiūrovė stebisi laidos vedėjo neatidumu tariant Varviškės kaimo (Lazdijų r.) pavadinimą; prisimenami kalbininkė Aldona Jonaitytė ir biržietis mokytojas Stasys Stonkus... 

     2016 m. gegužės 10 d. Kalbos komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisė pakvietė į pasitarimą radijo, televizijos ir teatro balso profesionalus ir kalbininkus. Susirinkusiesiems pakomisės pirmininkas prof. Bonifacas Stundžia pristatė pranešimą „Pokarinė kirčiavimo kodifikacija: sėkmės ir nesėkmės“, prof. Asta Kazlauskienė – „Kirčiavimo norminimas: žvilgsnis į praeitį ir dabartį“, vyko diskusija.

Penktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mitunevičiūtė nagrinėja paauglių atsakymus apie skaitymą ir mėgstamiausias knygas; I. Mataitytė aptaria būdvardžio „atsakingas, -a“ ypatumus – darybą, valdymą, reikšmes; Z. Zinkevičius siūlo tautovardį „čigonai“ palikti tautosakai ir istorijai, o dabartinėje kalboje leisti įsitvirtinti naujam įvardijimui „romai“; R. Bakšienė ir R. Urnėžiūtė kalbina 75-metį švenčiantį profesorių Antaną Pakerį; kronikos „Valstybinės kalbos“ skyrelyje apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos lingvistinio gyvenimo aktualijos…

Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...
Dešimtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Kazlauskaitė primena seną žodį „vetušas, -a, vetušis“, siejamą net su senąja baltų religija; J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynuose užfiksuotų pamąstymų apie gyvenimą, mirtį ir anapusybę; apžvelgiamos rudenį vykusios kalbininkų konferencijos; A. Gritėnienė aptaria II nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojų darbus; skelbiami VLKK nutarimai ir jų komentarai...
Prieveiksmių kirčiavimo rekomendacijos K-16 pakeitimo ir papildymo komentarą (dėl „bepigù“ ir „bepìgu“, „raĩškiai“ ir „ráiškiai“, „(ne)švañkiai“ ir „(ne)švánkiai“, „tolýgiai“ ir „tolygiaĩ“, „alèrgiškai“ ir „aler̃giškai“ ir kt.) teikia VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas akad., prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.

Antrąkart keičiama ir pildoma 16-oji kirčiavimo rekomendacija, daugiausia atsižvelgiant į pamatinių būdvardžių kirčiavimo normų pakeitimus, VLKK priimtus 2013 m. pabaigoje.

Kilus kokiam klausimui dėl kalbos vartojimo jau galima internete susirasti reikiamą elektroninį žodyną, žinyną arba tekstyną. Joris Kazlauskas (VDU) šiame straipsnyje rašo apie dar vieną parankią priemonę – elektroninę kirčiuoklę, ji padeda sukirčiuoti atskirus lietuvių kalbos žodžius, frazes arba net visą ne daugiau kaip 1000 žodžių turintį tekstą. Nors rengėjai ir vartotojai įžvelgia taisytinų dalykų, vis dėlto „kol kas ji – vienintelė ir nepakartojama“...
Septintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių mergaičių vardų davimo tendencijas; J. Švambarytė-Valužienė recenzuoja „Lietuvininkų tarmių žodyną“; J. Kazlauskas pasakoja apie elektroninę kirčiuoklę (VDU) – jos veikimo principus, kūrimo istoriją, praktinio pritaikymo galimybes; A. Šidlauskas pateikia pavyzdžių, kaip naujas žvilgsnis į žodžių pasaulį gali padėti paįvairinti kūrinį, pamoką, pokalbį; L. Valskienės ir R. Urnėžiūtės pokalbyje aiškėja, kad jaunimas turės ką pasakyti apie kalbininką Vytautą Vitkauską; kronikoje du skyreliai – „Personalijos“ ir „Švietimas“...

Tarties ir kirčiavimo pakomisės siūlymai papildyti 16-ąją kirčiavimo rekomendaciją, atsižvelgiant į 2013 metais patvirtintus būdvardžių kirčiavimo normos pakeitimus.

Jorio Kazlausko straipsnyje (skelbiama iš žurnalo „Gimtoji kalba“) mintimis apie Kalbos komisijos finansuotą, 2011–2013 m. penkiuose Lietuvos universitetuose atliktą tyrimą „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“ dalijasi Rūta Kazlauskaitė, Asta Kazlauskienė, Rita Miliūnaitė, Bonifacas Stundžia...