Spausdinti

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2007 m. gruodžio 20 d. posėdžio
protokoliniu nutarimu
(rekomendacija R-4;
Inf. pran., 2007-12-29, Nr. 100)

(2015 m. gruodžio 3 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-8 redakcija)

TERMINŲ ŽODYNŲ RENGIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Šie reikalavimai taikomi terminų žodynams (toliau – žodynai), rengiamiems pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgyvendinamas kalbos programas ir vertinamiems pagal Terminų žodynų vertinimo taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. N-8 (97) „Dėl terminų žodynų vertinimo taisyklių patvirtinimo.
2. Žodynai užsakomi ir jų rengimas kontroliuojamas vadovaujantis Kalbos programų įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. gruodžio 9 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-10 „Dėl Kalbos programų įgyvendinimo tvarkos aprašo“.
3. Šiais reikalavimais rekomenduojama vadovautis ir ne pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgyvendinamas kalbos programas rengiamų, bet Terminų žodynų vertinimo taisyklių nustatyta tvarka Valstybinei lietuvių kalbos komisijai teiktinų vertinti žodynų rengėjams.

II. Žodyno rengimo grupė

4. Žodyno rengimo grupę sudaro tam tikros srities specialistas (-ai) ir kalbininkas terminologas (ar kitas terminologijos principus išmanantis lietuvių kalbos specialistas). Prireikus į žodyno rengimo grupę įtraukiami užsienio kalbų specialistai. Pageidautina, kad rengėjai turėtų terminologijos darbo patirties, o rengimo grupės vadovas – ir mokslo laipsnį.
5. Žodyno rengimo grupei visais klausimais atstovauja grupės vadovas, lietuvių kalbos klausimais – ir kalbininkas terminologas.
6. Žodyną gali rengti ir vienas tinkamai dalykiškai bei kalbiškai pasirengęs asmuo.

III. Terminų kūrimas ir norminimas

7. Terminai kuriami ir norminami vadovaujantis bendraisiais terminologijos principais ir norminimo kriterijais: taisyklingumo, tikslumo, sistemiškumo, pastovumo, darybos patogumo, grynumo, trumpumo, stilistinio neutralumo ir kt. Vengtina sinonimija (išskyrus pagrįstą lietuviškų ir tarptautinių terminų sinonimiją) ir daugiareikšmiškumas.
8. Termino apibrėžtyje turi būti tiksliai pasakyta sąvokos esmė ir nurodyti skiriamieji jos požymiai (vengti neesminių dalykų). Apibrėžtis turi būti išsami, bet kiek galima trumpesnė, kalbiškai taisyklinga, stilistiškai sklandi. Vienu pagrindu skiriamų sąvokų apibrėžtys turi būti to paties modelio. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ ir analogiški kitų kalbų leidiniai negali būti terminų apibrėžčių šaltiniai – juose pateikiamas ne termininės, o leksinės reikšmės aiškinimas.
9. Terminų kitų kalbų atitikmenys ne verčiami, o imami iš patikimų terminų šaltinių (pirmiausia užsienio kalbomis). Kitų kalbų atitikmenys gali būti kuriami tik tais išimtiniais atvejais, kai lietuvišku terminu įvardijama tik Lietuvoje vartojama sąvoka, kurios atitikmenų kitomis kalbomis nėra ir (arba) kurios pažodinis atitikmuo įvardija kitą sąvoką.
10. Privalu laikytis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, atsižvelgti į jos rekomendacijas, naudotis atitinkamos srities terminų žodynais, ypač įvertintais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvos Respublikos terminų banku ir kitomis patikimomis elektroninėmis terminų bazėmis, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ (naujausiu leidimu), terminologijos leidiniais, straipsniais ir kt.

IV. Žodyno planavimas

11. Pagal reikmes ir galimybes nusistatoma žodyno sritis, tipas, paskirtis, apimtis. Apsisprendžiama dėl terminų atrankos kriterijų, norminimo krypties ir strategijos. Numatoma termino straipsnio sandara. Parengiamas preliminarus žodyno sandaros aprašas. Nustatomi žodyno rengimo etapai ir terminai.

V. Medžiagos rinkimas, žodyno teksto rašymas

12. Darbo pradžioje parengiamas žodyno srities terminų šaltinių (tos srities tekstų, t. y. teorijos ir praktikos leidinių, vadovėlių ir pan., taip pat elektroninių terminų bazių, žodynų, žinynų ir kt.) lietuvių ir užsienio kalbomis sąrašas, kuris nuolat gali būti pildomas.
13. Rekomenduojama žodyno sritį suskirstyti į posričius ir terminus rinkti (arba renkamus grupuoti) temomis. Kad reikiami terminai būtų suregistruoti kuo išsamiau (pagal numatytą žodyno terminų aprėptį), siūloma atsižvelgiant į sąvokų hierarchiją sudaryti terminų mikrosistemas (jos naudingos terminus norminant, šalinant kalbinės raiškos nevienodumus).
14. Rekomenduojami žodyno rašymo etapai: a) sudaromi kiekvieno posričio pirminiai lietuviškų terminų sąrašai; b) formuluojamos terminų apibrėžtys; c) renkami terminų atitikmenys kitomis kalbomis; d) terminų straipsniai pildomi kitais numatytais elementais, daromos nuorodos.
15. Parengti atskirų posričių terminų straipsniai jungiami į visumą, rikiuojami, tikrinami, vienodinami, redaguojami, atliekama nuorodų, rodyklių patikra ir pan.

VI. Žodyno sudėtis

16. Žodyne turi būti: pratarmė ir (arba) įvadas, sandaros aprašas, šaltinių sąrašas, santrumpų ir (ar) sutrumpinimų, ženklų ir simbolių paaiškinimai, žodyno tekstas, rodyklė (-ės). Taip pat žodyne gali būti dedamos vartojamų kalbų abėcėlės.
17. Jei žodynas parengtas pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įgyvendinamą kalbos programą, jį publikuojant turi būti nurodoma (jei žodynas spausdintinis – poantraštiniame lape, jei žodynas elektroninis – jo apraše): „Žodyno rengimą finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš [programos pavadinimas] programos lėšų“.
18. Kitoje antraštinio lapo pusėje nurodoma:
a) institucija (-os), kurioje (-ose) parengtas žodynas, ir leidimo metai; 
b) žodyno rengimo grupės nariai ir jos vadovas;
c) atskirai – kalbininkas terminologas;
d) kiti prie žodyno rengimo prisidėję asmenys; 
e) recenzentai;
f) žodyno įvertinimo įrašas (pagal Terminų žodynų vertinimo taisykles);
g) autorių teisių apsaugos ženklas.

VII. Žodyno sandara

19. Žodyno tekstą sudaro terminų straipsniai. Aiškinamuosiuose ir verčiamuosiuose žodynuose jie grupuojami lizdais (rūšinių terminų straipsniai lizde pateikiami abėcėlės tvarka ar abėcėlės tvarka hierarchiškai) ir rikiuojami abėcėlės tvarka pagal lizdo antraštinį žodį arba visi pateikiami pagal abėcėlę. Giminės ir rūšies santykiais nesusiję terminai į vieną lizdą nededami (išskyrus enciklopedinius žodynus). Terminų išdėstymą sisteminiuose ir kitokių retesnių tipų žodynuose lemia srities sistematika arba tai nustatoma pačių rengėjų. Žodyne privalu laikytis vienos terminų straipsnių ir jų dalių pateikimo sistemos.
20. Išdėstant žodžius abėcėlės tvarka nedaroma skirtumo tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių (a, ą; i, į, y; u, ų, ū) bei tarp plačiųjų ir siaurųjų balsių (e, ę, ė). Dviraidis ch laikomas dviem atskiromis raidėmis c ir h.
21. Pagrindinės termino straipsnio dalys yra terminas, jo apibrėžtis ir atitikmenys kitomis kalbomis. Taip pat gali būti pateikiama termino santrumpa, terminu žymimos sąvokos simbolis ar formulė, sinonimai, duodama pastabų, pavyzdžių, nurodoma termino sritis, dedamos gramatinės pažymos ir kt. Kiekvienos termino straipsnio dalies vieta ir grafinis pateikimas, šrifto požymiai turi būti paaiškinti žodyno sandaros apraše. Negalima vienodai teikti straipsnio dalių, kurios gali būti painiojamos (pvz., santrumpų ir simbolių).
22. Terminų reikšmės (tuo pačiu terminu įvardijamų sąvokų apibrėžtys) pateikiamos viename straipsnyje, o homoniminiai terminai – atskirais straipsniais (siekiant patogiau nurodyti sąvokų ryšius ir jas įvardijančių terminų straipsnių elementus, elektroniniuose žodynuose reikšmės gali būti pateikiamos atskirais straipsniais). Jeigu terminas turi kelias reikšmes, kiekviena jų numeruojama ir apibrėžiama kaip savarankiškas vienetas (nerekomenduojama pateikti kabliataškiu ar kitaip atskirtų poreikšmių). Jeigu skirtingų termino reikšmių kitų kalbų atitikmenys sutampa, jie gali būti pateikiami vienoje vietoje (bendrai visam straipsniui). Kai skirtingų termino reikšmių kitų kalbų atitikmenys nesutampa, juos būtina teikti atskirai prie kiekvienos reikšmės.
23. Pagrindinio termino sinonimai pateikiami atskirais nuorodiniais straipsniais (pagal bendrą žodyno straipsnių išdėstymo tvarką) arba nuoroda gali būti straipsnio dalis (kai teiktinesnį sinonimą turi termino reikšmė). Teiktini sinonimai nuoroda žr. nukreipiami į pagrindinį straipsnį (ar vieną iš tame straipsnyje pateiktų termino reikšmių). Pagrindiniame straipsnyje sinonimai pateikiami greta pirmenybę turinčio termino (skiriami kableliu). Jei sinonimą turi tik tam tikra termino reikšmė, jis rašomas po tos reikšmės aiškinimo (su pažyma sin.). Neteiktini sinonimai žymimi ntk. ir po lygybės ženklo (=) nurodomas norminis terminas, kuris teikiamas atskirame straipsnyje (gali būti nukreipiama ir į tik vieną ar kelias termino reikšmes).
24. Užsienio kalbų terminų atitikmenys pateikiami su kalbos pažyma. Rekomenduojama vartoti dviraides tarptautines pažymas, pavyzdžiui: de – vokiečių k., en – anglų k., es – ispanų k., fr – prancūzų k., la – lotynų k., ru – rusų k. (daugiau žr. standarte LST ISO 639-1: 2003). Giminės ir skaičiaus kategoriją turinčių kalbų atitikmenys pateikiami su gramatinėmis giminės, prireikus ir su daugiskaitos, pažymomis: m – vyriškoji, f – moteriškoji, n – bevardė, pl – daugiskaita.
Vienos kalbos atitikmenys rikiuojami pagal svarbumą – pirmas rašomas tas, kuriam teikiama pirmenybė. Reikia vengti atitikmenų sinonimų gausos. Prireikus prie atitikmenų sinonimų pateikiamos geografinės ar kitokios vartosenos skirtumus rodančios pažymos.
25. Jeigu žodžio vienaskaita ir daugiskaita yra skirtingi terminai, jie pateikiami atskirais straipsniais, o lizdiniame žodyne – ir atskirais lizdais. Kitais atvejais, kai rūšiniai terminai turi vienaskaitos ir daugiskaitos formą, jie pateikiami viename lizde.
26. Žodynuose lietuviški terminai (išskyrus neteiktinus ir nurodomuosius nuorodinių straipsnių terminus, taip pat terminų dėmenimis einančius tarnybinius žodžius) turi būti sukirčiuoti. Žymėti kitų kalbų atitikmenų kirčius, nurodyti lotynų kalbos balsių ilgumą nerekomenduojama.
27. Žodyno sandaros apraše paaiškinamos visos žodyno pažymos, nuorodos (pvz.: ↑, žr., plg., kitaip ir kt.) ir jų vartojimo sistema. Nuoroda žr. vartotina tik kaip norminamoji kreipti į teiktinesnį sinonimą. Jei nėra būtinybės, rekomenduojama vartoti kiek galima mažiau kitokių nuorodų. Nuoroda plg. turi būti abipusė.
28. Aiškinamuosiuose žodynuose neturi būti greta termino skliaustuose pateiktų aiškinamųjų žodžių (leidžiama verčiamuosiuose žodynuose – juose tokie žodžiai skiriami nuo termino šriftu, nekirčiuojami). Sinonimai ar skirtingas sąvokas įvardijantys terminai skliaustuose neteikiami. Taip pat nerekomenduojama skliaustuose teikti galimų lietuviško termino ar kitų kalbų atitikmenų dėmenų – trumposios terminų formos, jei jų reikia, teiktinos kaip sinonimai.
Laužtiniuose skliaustuose [ ] gali būti sutrumpintai nurodomas šaltinis (pavyzdžiui, apibrėžties).
Skliaustų vartosena aiškinama žodyno sandaros apraše.
29. Pirmenybė teikiama originalioms terminų dėmenimis einančių tikrinių vardų formoms (išskyrus tradicinius atvejus). Terminai su adaptuotomis formomis pateikiami nuorodiniais straipsniais.
30. Rodyklės gali būti abėcėlinės, lizdinės ir sisteminės. Prie terminų rodyklėje nurodomi žodyno puslapiai ar straipsnių numeriai. Abėcėlinės rodyklės rikiuojamos pagal rodyklės kalbos abėcėlę.

VIII. Kompiuterinė tvarkyba

31. Terminus tvarkyti rekomenduojama ne tekstinėse rinkmenose, o kompiuterinėse duomenų bazėse ar elektroninėse lentelėse – tai palengvina duomenų paiešką, leidžia juos rikiuoti ar grupuoti įvairiais atžvilgiais.
32. Visi vartojami ženklai (raidės, simboliai, skyrybos ženklai ir kt.) turi turėti ne tik rengėjų pageidaujamą grafinį vaizdą, bet ir teisingą elektroninį kodą. Rekomenduojama naudoti Palemono šriftą.
33. Būtina laikytis numatytos sandaros ir parinktų straipsnio elementų šriftų. Neleistina vieno šrifto įterpti į kitą šriftą, taip pat viename žodyje vartoti skirtingų kalbų koduočių ženklų, jeigu tai nėra būtina.
34. Elektroniniame tekste turi būti vartojami taisyklingi skyrybos ir rašybos ženklai (kabutės, brūkšnys, brūkšnelis ir kt.).
35. Leidybinis maketavimas prieš teikiant žodyną vertinti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai yra nebūtinas.

Rekomenduojama literatūra ir šaltiniai:

Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas. Vilnius, 2005.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. Vilnius, 2012
Gaivenis K. Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys. Vilnius, 2002.
Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių informacinė sistema (https://www.raštija.lt).
Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas. Sud. R. Miliūnaitė, vyr. red. A. Pupkis. Vilnius, 2002.
Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas. Sud. R. Miliūnaitė, vyr. red. A. Pupkis. Vilnius, 2005.
Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas. Sud. R. Miliūnaitė, vyr. red. A. Pupkis. Vilnius, 2003.
Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai. Sud. R. Miliūnaitė, vyr. red. A. Pupkis. Vilnius, 2005.
Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas (Leksikos skolinių sąrašas ir Senųjų svetimybių sąrašas). Sud. D. Mikulėnienė, A. Dvylytė. Vilnius, 2013.
Kalbos praktikos patarimai. Sud. A. Pupkis. Vilnius, 1985.
Keinys S. Dabartinė lietuvių terminologija. Vilnius, 2005.
Keinys S. Terminologijos abėcėlė. Vilnius, 1980.
Klimavičius J. Leksikologijos ir terminologijos darbai: norma ir istorija. Vilnius, 2005.
Lietuvių bendrinės kalbos tvarkybos principai, kodifikacijos kriterijai ir jų taikymas. Gimtoji kalba, 1997, Nr. 4, p. 1–3.
Lietuvių kalbos gramatika. Vyr. red. K. Ulvydas, T. 1–3, Vilnius, 1965–1975.
Lietuvos Respublikos terminų bankas (http://terminai.vlkk.lt).
Lietuvos standartizacijos departamento terminų bazė (http://www.lsd.lt).
LST ISO 1087-1: 2005 Terminologijos darbas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teorija ir taikymas (tapatus ISO 1087-1: 2000).
LST ISO 1087-2: 2005 Terminologijos darbas. Aiškinamasis žodynas. 2 dalis. Kompiuterių taikymas (tapatus ISO 1087-2 :2000).
LST ISO 12616: 2006 Vertimui skirta terminografija (tapatus ISO 12616:2002).
LST ISO 1951: 2005 Terminografijoje vartojami leksikografiniai simboliai ir spaudos sutariniai (tapatus ISO 1951:1997).
LST ISO 639-1: 2003 Kalbų pavadinimų kodai. 1 dalis. Dviraidžiai kodai (tapatus ISO 639-1:2002).
LST ISO 704: 2006 Terminologijos darbas. Principai ir metodai (tapatus ISO 704:2000).
LST ISO 860: 2006 Terminologijos darbas. Sąvokų ir terminų darninimas (tapatus ISO 860:1996).
Matematikos ir informatikos instituto lietuvių kalbos terminų bazė (http://www.terminynas.lt).
Projekto „EuroTermBank“ interneto svetainė (http://www.eurotermbank.com).
Terminologija, 1995–, T. 2– [Terminologijos vagos, 1994, T. 1].
Terminologijos taisymai. Parengė K. Gaivenis, A. Kaulakienė, S. Keinys, J. Klimavičius, Vilnius, 1992.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė (http://www.vlkk.lt).


Pasibaigusi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m. programa, pasikeitusios teisinės žodynų rengimo finansavimo nuostatos paskatino Valstybinę lietuvių kalbos komisiją atnaujinti Bendruosius terminų žodynų rengimo reikalavimus, patvirtintus 1999 m. gruodžio 9 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (tuomet dar – prie Lietuvos Respublikos Seimo) posėdžio protokoliniu nutarimu. 2007 m. gruodžio 20 d. buvo priimta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacija Nr. R-4 Dėl Terminų žodynų rengimo bendrųjų reikalavimų (Inf. pran., 2007, Nr. 100), kuria rekomenduojama laikytis tos pačios dienos posėdžio protokoliniu nutarimu patvirtintų Terminų žodynų rengimo bendrųjų reikalavimų. Palyginti su ankstesniais, naujieji reikalavimai yra išsamesni, labiau struktūrizuoti – juos sudaro 35 straipsniai, sujungti į 8 skirsnius. Atkūrus nepriklausomybę buvo išleista gana daug įvairių sričių verčiamųjų terminų žodynų, tačiau labai juntamas aiškinamųjų žodynų trūkumas, todėl Valstybinė lietuvių kalbos komisija dabar skatina rengti aiškinamuosius verčiamuosius terminų žodynus, kurių pirmoji kalba yra lietuvių. Reikalavimai rengti turint tai omenyje. Straipsnyje (žr. priedą) apžvelgiamos iš senųjų reikalavimų perimtos ir naujai suformuluotos nuostatos, pateikiami jų komentarai, duodama žodynų trūkumų pavyzdžių.

Alvydas Umbrasas. Atnaujinti Terminų žodynų rengimo bendrieji reikalavimai. – Terminologija. Nr. 15, 2008, p. 216–225.