Spausdinti

REKOMENDACIJA
DĖL LATVIJOS VIETOVARDŽIŲ ADAPTUOTŲ FORMŲ KIRČIAVIMO
 

2004 m. gegužės 6 d. Nr. 10 (K-9)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja Latvijos vietovardžių adaptuotas formas kirčiuoti taip:

1. Latvijos vietovardžių kirčiuojamas pirmasis žodžio skiemuo, pvz.: Tãlava (Tālava), Lýbagai (Lībagi), Drùstai (Drusti). Išimtis – dviskiemeniai vietovardžiai, kurių antras nuo galo skiemuo trumpas ar ilgas tvirtagalis, – jų kirtis tam tikruose linksniuose nušoka į galūnę pagal priešpaskutinio skiemens taisyklę, pvz.: Braslà (Brasla), įn. (ties) Braslà, plg. gal. (į) Brãslą; Dagdà (Dagda), įn. (ties) Dagdà, plg. gal. (į) Dãgdą; Ãpė (Ape), įn. (ties) Apè, plg. gal. (į) Ãpę, Sveñtė (Svente), įn. (ties) Sventè; Breñcai (Brenci), gal. (į) Brencùs; Brìgiai (Briģi), gal. (į) Brigiùs.

2. Adaptuotų latviškų vietovardžių ilgieji skiemenys kirčiuojami tvirtapradiškai, išskyrus dvigarsius ei, el, em, en, er – šie kirčiuojami tvirtagališkai, pvz.: Cė́rė (Cēre), Lýbagai (Lībagi), Kiū́lciemas (Ķūļciems), Líelupė (Lielupe); Leĩmaniai (Leimaņi); Pel̃čiai (Pelči), Em̃burga (Emburga), Breñcai (Brenci), Ber̃giai (Berģi). Adaptuotų vietovardžių kamiene a ir e kirčiuojami tvirtagališkai, pvz.: Mãduona (Madona), Sãlaspilis (Salaspils), Dẽkšarė (Dekšāre), Vẽcumniekai (Vecumnieki). Išimtis – svetimkilmiai vardai su trumpuoju e, pvz.: Èlektrikiai (Elektriķi), Fèlicianova (Felecianova), Jèdvigava (Jedvigava).

PASTABA. Yra tradicinių Latvijos vietovardžių, kurie nuo seno lietuvių kalboje kirčiuojami savitai, pvz.: Agluonà (Aglona), kilm. Agluonõs, gal. (į) Aglúoną, įn. (ties) Aglúona, viet. Agluonojè; Alúoja (Aloja), kilm. Alúojos, gal. (į) Alúoją, įn. (ties) Alúoja, viet. Alúojoje; Neretà (Nereta), kilm. Neretõs, gal. (į) Nẽretą, įn. (ties) Nẽreta, viet. Neretojè; Rygà (Rīga), kilm. Rygõs, gal. (į) Rỹgą, įn. (ties) Rygà, viet. Rygojè.

 

Priedas

Latvijos vietovardžių adaptuotų formų kirčiavimo pagal pamatinį skiemenį
pavyzdžiai

1. Ilgieji kirčiuoti skiemenys

1.1. Tvirtapradiškai kirčiuojami:

(Ilgieji balsiai)

ė

Cė́rė (Cēre), Sė́liai (Sēļi), Sė́renė (Sērene); Bė́rziai (Bērzi), Ė́rgemė (Ērģeme)

y

Cýruliai (Cīruļi), Ýlė (Īle), Lýbagai (Lībagi), Sýveras (Sīvers)

ū

Kiū́lciemas (Ķūļciems), Lū́znava (Lūznava), Pū́rė (Pūre), Strū́žanai (Strūžāni)

(Dvibalsiai)

ai

Gáisma (Gaisma), Káivė (Kaive), Láidai (Laidi)

au

Dáugmalė (Daugmale), Jáunkemeriai (Jaunkemeri), Liáuduona (Ļaudona)

ie

Íecava (Iecava), Líelupė (Lielupe), Líeparas (Liepars), Víesytė (Viesīte)

ui

Pùikulė (Puikule)

uo

Brúodai (Brodi), Núoros (Noras), Rúopažiai (Ropaži), Úogrė (Ogre), Úozuolai (Ozoli)

(Mišrieji dvigarsiai)

al, am, an, ar

Pálsmanė (Palsmane), Ámbeliai (Ambeļi), Ránkiai (Raņķi), Mándagos (Mandagas), Bárbelė (Bārbele)

il, im, in, ir

Ìlzenė (Ilzene), Pìltenė (Piltene), Vìlpulka (Vilpulka), Cìmdeniekai (Cimdenieki), Lìmbažiai (Limbaži), Rìnda (Rinda), Mìrnija (Mirnija)

ol, om, on, or

Kòlka (Kolka), Kòmbuliai (Kombuļi), Sòndoriai (Sondori), Kòrnetai (Korneti)

ul, um, un, ur

Gùlbenė (Gulbene), Jùmprava (Jumprava), Bùnka (Bunka), Kùrna (Kurna), Dùrsupė (Dursupe)

1.2. Tvirtagališkai kirčiuojami:

(Ilgieji balsiai)

a

Ãbava (Abava), Kãnieris (Kaņieris), Nãgliai (Nagļi), Pãviluosta (Pāvilosta)

e

Dzẽdrai (Dzedri), Jẽriai (Jeri), Vẽcatė (Vecate)

(Dvigarsiai)

 

ei

Feĩmaniai (Feimaņi), Leĩmaniai (Leimaņi)

el

Dzel̃zava (Dzelzava), Cel̃tniekai (Celnieki), Pel̃čiai (Pelči), Stel̃pė (Stelpe)

em

Em̃burga (Emburga)

en

Breñciai (Brenci), Leñdžiai (Lendži), Sveñtė (Svente)

er

Ber̃giai (Berģi), Der̃pelė (Derpele), Ver̃puliava (Verpuļava), Žer̃kliai (Žerkļi)

2. Trumpieji kirčiuoti skiemenys

i

Brìgiai (Briģi), Lìtenė (Litene), Sìgulda (Sigulda)

u

Dùnava (Dunava), Sùtriai (Sutri), Tùkumas (Tukums), Ùgalė (Ugāle)

 

 

o (svetimkilmiuose varduose)

Gòliševa (Goliševa), Stòlerova (Stoļerova)