Spausdinti


Šiame puslapyje:


 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2010 m. gruodžio 9 d. protokoliniu
nutarimu Nr. PN-8 (K-19)        
 

DĖL VEIKIAMOSIOS RŪŠIES ESAMOJO LAIKO DALYVIŲ VYRIŠKOSIOS GIMINĖS VIENASKAITOS IR DAUGISKAITOS VARDININKO TRUMPŲJŲ FORMŲ KIRČIAVIMO

 

Atsižvelgiant į kodifikacijos tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumposios formos (toliau – formos) rekomenduojamos kirčiuoti taip:

1. Formos, padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, atitraukiančių kirtį į priešdėlius (išskyrus per-), kirčiuojamos tvirtagališkai galiniame skiemenyje, pvz.: kalbą̃s, kalbą̃ (plg. àpkalba), kulią̃s, kulią̃ (plg. ìškulia), nešą̃s, nešą̃ (plg. sùneša), suką̃s, suką̃ (plg. àpsuka), perką̃s, perką̃ (plg. į̃perka), tikį̃s, tikį̃ (plg. pàtiki).

2. Formos, padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, neatitraukiančių kirčio į priešdėlį, gali būti kirčiuojamos dvejopai – galiniame skiemenyje tvirtagališkai arba šaknyje (išlaikant pamatinės formos priegaidę), pvz.: augą̃s, augą̃ arba áugąs, áugą (plg. išáuga); rašą̃s, rašą̃ arba rãšąs, rãšą (plg. surãšo); šaukią̃s, šaukią̃ arba šaũkiąs, šaũkią (plg. apšaũkia); šoką̃s, šoką̃ arba šókąs, šóką (plg. prišóka); tylį̃s, tylį̃ arba tỹlįs, tỹlį (plg. patỹli); žiūrį̃s, žiūrį̃ arba žiū̃rįs, žiū̃rį (plg. apžiū̃ri); taip pat esą̃s, esą̃ ir ẽsąs, ẽsą.

3. Formos, padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių (išskyrus turinčius kirčiuotas priesagas -ẽna, -ìja, -ìna), išlaiko pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę, pvz.: dainúojąs, dainúoją (plg. dainúoja), galvójąs, galvóją (plg. galvója), pãsakojąs, pãsakoją (plg. pãsakoja), kaĩtinąs, kaĩtiną (plg. kaĩtina), láiminąs, láiminą (plg. láimina), šnẽkinąs, šnẽkiną (plg. šnẽkina).

4. Formos, padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių su kirčiuotomis priesagomis -ẽna, -ìja, -ìna, gali būti kirčiuojamos dvejopai – priesagoje (išlaikant pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę) arba galiniame skiemenyje tvirtagališkai, pvz.: gyvẽnąs, gyvẽną (plg. gyvẽna) arba gyveną̃s, gyveną̃; kūrẽnąs, kūrẽną (plg. kūrẽna) arba kūreną̃s, kūreną̃; dalìjąs, dalìją (plg. dalìja) arba daliją̃s, daliją̃; augìnąs, augìną (plg. augìna) arba auginą̃s, auginą̃; vadìnąs, vadìną (plg. vadìna) arba vadiną̃s, vadiną̃.

5. Sangrąžinės nepriešdėlinės formos išlaiko pamatinės veiksmažodžio formos kamieno kirtį ir priegaidę, pvz.: kal̃bąsis, kal̃bąsi (plg. kal̃basi), nẽšąsis, nẽšąsi (plg. nẽšasi), rãšąsis, rãšąsi (plg. rãšosi), tìkįsis, tìkįsi (plg. tìkisi), kaĩtinąsis, kaĩtinąsi (plg. kaĩtinasi), pãsakojąsis, pãsakojąsi (plg. pãsakojasi), vadìnąsis, vadìnąsi (plg. vadìnasi), kūrẽnąsis, kūrẽnąsi (plg. kūrẽnasi), dalìjąsis, dalìjąsi (plg. dalìjasi).

6. Priešdėlinės formos (išskyrus su priešdėliu pér-) kirčiuojamos taip pat kaip nepriešdėlinės (pasitaikantis sangrąžos formantas visų priešdėlinių formų kirčiavimui įtakos neturi), pvz.:

6.1. galiniame skiemenyje (plg. 1 punktą), pvz.: apkalbą̃s, apkalbą̃ (plg. kalbą̃s, kalbą̃), iš(si)kulią̃s, iš(si)kulią̃ (plg. kulią̃s, kulią̃), par(si)nešą̃s, par(si)nešą̃ (plg. nešą̃s, nešą̃), nu(si)perką̃s, nu(si)perką̃ (plg. perką̃s, perką̃), pa(si)tikį̃s, pa(si)tikį̃(plg. tikį̃s, tikį̃);

6.2. dvejopai – galiniame skiemenyje arba šaknyje (plg. 2 punktą), pvz.: suaugą̃s, suaugą̃ (plg. augą̃s, augą̃) arba suáugąs, suáugą (plg. áugąs, áugą); pa(si)rašą̃s, pa(si)rašą̃ (plg. rašą̃s, rašą̃) arba pa(si)rãšąs, pa(si)rãšą (plg. rãšąs, rãšą); ap(si)šaukią̃s, ap(si)šaukią̃ (plg. šaukią̃s, šaukią̃) arba ap(si)šaũkiąs, ap(si)šaũkią (plg. šaũkiąs, šaũkią), pri(si)žiūrį̃s, pri(si)žiūrį̃ (plg. žiūrį̃s, žiūrį̃) arba pri(si)žiū̃rįs, pri(si)žiū̃rį (plg. žiū̃rįs, žiū̃rį);

6.3. kamiene (plg. 3 punktą), pvz.: apdainúojąs, apdainúoją (plg. dainúojąs, dainúoją), su(si)galvójąs, su(si)galvóją (plg. galvójąs, galvóją), (si)pãsakojąs, iš(si)pãsakoją (plg. pãsakojąs, pãsakoją), paláiminąs, paláiminą (plg. láiminąs, láiminą);

6.4. dvejopai – priesagoje arba galiniame skiemenyje (plg. 4 punktą), pvz.: iš(si)augìnąs, iš(si)augìną (plg. augìnąs, augìną) arba iš(si)auginą̃s, iš(si)auginą̃ (plg. auginą̃s, auginą̃); gyvẽnąs, išgyvẽną (plg. gyvẽnąs, gyvẽną) arba išgyveną̃s, išgyveną̃ (plg. gyveną̃s, gyveną̃); pa(si)dalìjąs, pa(si)dalìją (plg. dalìjąs, dalìją) arba pa(si)daliją̃s, pa(si)daliją̃ (plg. daliją̃s, daliją̃);

7. Formos su priešdėliu pér- visada kirčiuojamos priešdėlyje tvirtapradiškai, pvz.: péraugąs, péraugą; pérkalbąs, pérkalbą; pér(si)nešąs, pér(si)nešą; pér(si)rašąs, pér(si)rašą; pér(si)sukąs, pér(si)suką; péršokąs, péršoką; pér(si)žiūrįs, pér(si)žiūrį; pérgyvenąs, pérgyveną; pér(si)galvojąs, pér(si)galvoją; pér(si)kaitinąs, pér(si)kaitiną; pérpasakojąs, pérpasakoją.

__________________________

 Komentaras


Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių kirčiavimas

Pastoviai (t. y. pagal 1-ąją kirčiuotę), išlaikant pagrindinės veiksmažodžio formos kirčio vietą ir priegaidę, kirčiuojami es. l. neveik. dalyviai, padaryti iš:

  • a asmenuotės daugiaskiemenių (priesaginių) veiksmažodžių, pvz.: dainúojamas, -a (< dain-úoj-a), kálbinamas, -a (< kálb-in-a);
  • o asmenuotės veiksmažodžių, pvz.: klaũsomas, -a (<klaũs-o), ùgdomas, -a (< ùgd-o);

Jie linksniuojami ir kirčiuojami kaip 1-osios kirčiuotės būdvardžiai dañgiškas, -a, káimiškas, -a, langúotas, -a.

Kilnojamu kirčiu, išlaikant pagrindinės formos priegaidę ir dažniausiai kiekybę (nuo jų priklauso konkreti kirčiuotė), kirčiuojami tie dalyviai, kurie padaryti iš dviskiemenių (es. l. – iš (i)a ir i asmenuočių) veiksmažodžių, pvz.:

3a kirčiuotės pvz.: láukiamas, -à (< láuk-ia), mýlimas, -à (< mýl-i); plg. būdvardžių álkanas, -à, ámžinas, -à kirčiavimą;

3b kirčiuotės pvz.: kal̃bamas, -à (< kal̃b-a), sùkamas, -à (< sùk-a); plg. būdvardžių var̃ganas, -à, ùždaras, -à kirčiavimą.

(Parengta pagal VLKK apsvarstytą leidinį:
Mikulėnienė D., Pakerys A., Stundžia B. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas, Vilnius, 2007, p. 220–221.)


Konsultacijų banke:

Pasutiniai pakeitimai 2014-05-12.