Spausdinti

Šiame skyriuje:

    • baltarusių,
    • lenkų,
    • rusų,
    • ukrainų (ukrainiečių),
    • kinų,
    • japonų,
    • sanskrito,
    • Biblijos vardų adaptavimo taisyklės 
  • apie pasvetainę „Pasaulio vietovardžiai“ ir kitus vietovardžių sąrašus ir žodynus 
  • tradicinės svetimvardžių formos:
    • baltų žemių lietuviški vietovardžiai (VLKK),
    • Londono ir Paryžiaus mikrotoponimai (LLVS), 
      mikrotoponimų pateikimo verstinėje grožinėje literatūroje principai (I. Balčiūnienė, LLVS),
    • šventųjų ir karalių vardai (R. Urnėžiūtė, I. Balčiūnienė, A. Pangonytė, konsultaciniai įrašai)  
  • apie VLKK dalyvavimą UNGEGN (Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės) veikloje

 

Apie svetimvardžių vartojimą

Sovietiniais metais už mėginimą grįžti prie originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų komisijos veikla keliskart buvo sustabdyta, tačiau jau nuo 1984 metų (10-uoju nutarimu) Kalbos komisija leido vartoti originalias asmenvardžių ir vietovardžių formas mokslinėje ir informacinėje literatūroje. Šio nutarimo nuostatos, kiek pataisytos, buvo perkeltos į 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 5 punktą (po pakeitimų dab. 3 punktas; žr. suvestinę redakciją skyriuje „VLKK nutarimai“). 2003 m. atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai iš principo pritaria skirtingam kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių (svetimvardžių) pateikimui pagal skaitytojų amžių, išsilavinimą ir leidinio pobūdį.

60-ajame nutarime buvo nustatyti svetimvardžių vartojimo principai (3 punkte), bendriausios adaptavimo taisyklės (4–5 p.) ir kaip rišliame tekste vartoti originalias tikrinių vardų formas (šis punktas panaikintas 2016 m. gegužės 26 d. Nr. N-1 (158) nutarimu, vietoj jo patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo); kaip transkribuojami senovės graikų tikriniai vardai žr. 6 p. Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.
 

Naujienose (apie svetimvardžius)

 

Perraša iš kitų kalbų

Dėl transkripcijos iš rusų kalbos žr. 60-ojo nutarimo 3.3 punkto (buv. 5.3) pastabą. Adaptavimo reikmėms skirta Kalbos komisijos aprobuota „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija“ (Vilnius: Mokslas, 1990). [Iki tol galiojo Instrukcija lietuviškiems tikriniams vardams rusiškai transkribuoti, parengta LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parengė K. Ulvydas, patvirtinta Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1962 m. balandžio 19 d. nutarimu, paskelbta kaip „Vyriausybės žinių“ nr. 15 priedas.] Transliteracijos reikmėms skirtas tarptautinis standartas ISO 9:1995 „Informacija ir dokumentai. Kirilicos rašmenų transliteravimas lotyniškais rašmenimis. Slavų ir ne slavų kalbos“. Galima pridurti, kad VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamas pagrindinių užsienio kalbų rašmenų transliteravimo į pagrindinius lotynų kalbos rašmenis klasifikatorius, taikomas transliteruojant  užsienio juridinių asmenų pavadinimus, fizinių asmenų vardus, pavardes iš įvairių lotynišką raidyną vartojančių kalbų, taip pat arabų, armėnų, graikų, gruzinų, hebrajų, kirilikos (kirilicos), žr. TRANSLITERAVIMAS

Kalbos komisija, bendradarbiaudama su tam tikrų kalbų tyrimo centrais ir specialistais, yra nutarimais patvirtinusi ketverias perrašos taisykles:

 Protokoliškai patvirtintos vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės iš šių kalbų:

Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Lotynizacijos grupės tinklalapyje žr. 48 raidynų perrašos lenteles ir kt.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu 2015 m. parengė transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles, kuriomis remtasi leidžiant žodyną „Pasaulio vietovardžiai“ rinkinį. Kol kas taisyklės recenzuojamos ir svarstomos, ketinant jas paskelbti pasvetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt. (Tam tikrus raidžių ir raidžių junginių iš įvairių kalbų perteikimo lietuvių kalba dėsningumus galima pastebėti naudojantis paieškos galimybėmis.) Dar galima remtis šio centro (anksčiau – Vyriausioji enciklopedijų redakcija) leidiniu „Nelietuviškų vardų rašymas „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1986).

Lotynų jungtinė abėcėlė

 

Kirilikos jungtinė abėcėlė 

Iš „Pasaulio vietovardžių žodyno. Europa“ (Vilnius, 2006)

Specialieji nutarimai

VLKK yra priėmusi du atskirus nutarimus dėl vietovardžių vartojimo tam tikrose srityse ir dvi rekomendacijas:

1) Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose (žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 3 (72):

1. Mokykliniuose leidiniuose vartojamos lietuviškos tradicinės ir adaptuotos kitų šalių vietovardžių formos. Greta jų (rišliame tekste – skliausteliuose) arba prieduose gali būti nurodomos autentiškos formos.
2. Mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai. Greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

2) Dėl tradicinių vietovardžių vartojimo transporto informacijoje (žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 4 (73):  

Rašytinėje ir žodinėje geležinkelių, automobilių, oro ir vandens transporto eismo informacijoje valstybine kalba (tvarkaraščiuose, švieslentėse, garsiniuose skelbimuose, transporto priemonių rodyklėse, informaciniuose kelio ženkluose, kelių žemėlapiuose, informaciniuose leidiniuose ir kt.) vartojami tradiciniai vietovardžiai:
1. Lietuviškos tradicinės kitų šalių vietovardžių formos, pvz.: Berlynas, Daugpilis, Gardinas, Krokuva, Lyda, Varšuva, Paryžius. Autentiškos šių vietovardžių formos gali būti pateikiamos greta.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai, pvz.: Karaliaučius, Tilžė, Ragainė. Pagrečiui su tradiciniais gali būti nurodomi dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

3) 2006 m. rugsėjo 28 d. patvirtinta rekomendacija Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo (žr. skyriuje NUTARIMAI, Rašyba). Įžanginis komentaras naujienose 2006-07-21 „Siūlymas dėl verstinių leidinių autorių pavardžių“. 

4) 2016 m. gegužės 26 d. Nr. PN-3 protokoliniu nutarimu patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo). Komentaras naujienose 2016-05-31 „Daugiau galimybių, bet ir daugiau sumanumo (prof. Albino Drukteinio). 

 

Tradicinės svetimvardžių formos

Baltų etninių žemių lietuviški vietų vardai Kalbos komisijos patvirtinti atskirais sąrašais 1997–2000 m.: 

  • Lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas patvirtintas VLKK 1999 m. gegužės 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (brus.–liet.);
  • Tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas patvirtintas VLKK 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 5), žr. atvirkštinį sąrašą (rusų–liet. ir vokiečių–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Latvijos Respublikos vietovardžių formų sąrašas patvirtintas VLKK 2000 m. balandžio 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (latv.–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas patvirtintas VLKK 1998 m. spalio 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 8). žr. atvirkštinį sąrašą (lenk.–liet.). 

Vėliau, sudarius atvirkštinius sąrašus, išleista knyga „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002).

Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu Kalbos komisija nuo 2004 metų rėmė projektą „Istorinių etninių (Lietuvos paribio ir užribio) vietovardžių rinkimas ir jų elektroninis tvarkymas“ (darbo vadovė dr. Alma Ragauskaitė). 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kaupia ir skelbia mikrotoponimų atitikmenų sąrašus, žr. LLVS.lt:

  • Paryžiaus vietovardžiai (sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš pranc. k., parengė Diana Bučiūtė, 2008-10-28)
  • Londono vietovardžiai (sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš angl. k., sąrašą ir principus parengė principus Irena Balčiūnienė, 2010-02-03)

Tradicinėmis formomis dažniausiai vartojami šventųjų ir karalių vardai, žr.:

Dar Konsultacijų banke: Ona Austrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Jonas Karolis ILiudvikas XIV, Pilypas VI... 

Kitų kalbų asmenvardžių transkribuotų (adaptuotų) formų sąrašą 2014 m. pradėjo skelbti nacionalinis transliuotojas LRT, žr. www.lrt.lt/apie-lrt/kalbek/svetimvardziai

Vietovardžių sąrašai ir žodynai

Poskyriuose (viršuje po antrašte „Nutarimai“) teikiami Kalbos komisijos nutarimais ar protokoliniais nutarimais patvirtinti vietovardžių sąrašai, t. y.: jungtiniai valstybių ir jų sostinių (ir atvirkščiai – sostinių ir valstybių) pavadinimų sąrašai (paskutinės 48-ojo ir 54-ojo nutarimų redakcijos), valdų ir kraštų pavadinimai (patvirtinti 2007-12-20 nutarimu Nr. N-4 (113), Lenkijos vaivadijų pavadinimai. Prie jų šliejami protokoliniais nutarimais Kalbos komisijos patvirtinti valstybių gyventojų, valdų ir kraštų gyventojų, valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų sąrašai.

Nutarimų dėl valstybių, valdų ir kraštų pavadinimų pakeitimai priimami pagal tarptautinio standarto ISO 3166-1 „Šalių pavadinimų kodai“ pakeitimus (žr. www.iso.org). Dar žr. Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Šalių pavadinimų DG puslapyje, UNGEGN Pasaulio geografinių vardų duomenų bazėje (oficialiomis šalies kalbomis ir penkiomis JT kalbomis).

2002–2003 m. komisija apsvarstė Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto pateiktus kitų šalių lietuvių kalboje tradicinių ir labiau paplitusių pasaulio vietovardžių sąrašus – JAV valstijų, istorinių Jungtinės Karalystės grafysčių, Šiaurės Airijos ir Airijos provincijų, VFR žemių pavadinimų, taip pat fizinės ir ekonominės geografijos, istorijos objektų vardų.

„Pasaulio vietovardžiai“ internete, žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt. Plačiau žr. pristatymą (585 KB).

Kalbos komisijos užsakymu parengtas ir išleistas žodynas „Pasaulio vietovardžiai“ (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų centro darbuotojų grupė, ats. redaktorė Rita Trakymienė). Jame teikiamos ir autentiškos, ir sulietuvintos vietovardžių formos. 2006 m. išleistas I tomas „Europa“ (nuo 2013 m. duomenys skelbiami svetainėje MELC.lt, žr. čia), 2008 m. II tomas „Amerika“ (2010 m.), III tomas „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“, 2012 m. IV tomas (pirmoji Azijos dalis) „Azija (Afganistanas–Jungtinai Arabų Emyratai)“, 2014 m. V tomas (antroji Azijos dalis) „Azija (Kambodža–Vietnamas)“

2014 m. atverta VLKK.lt pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“. Žodyno tomai skaitmeninami ir skelbiami palaipsniui (dab. trijų tomų duomenys). Plačiau apie pasvetainę, žodyno rengėjus, šaltinius, paieškos galimybes, taip pat šalių ir kalbų sąrašus žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt

  

 

Dalyvavimas UNGEGN veikloje

Nuo 2000-ųjų Kalbos komisija dalyvauja Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus veikloje, priklauso Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų grupei. Apie tai plačiau žr. skyriuje BENDRADARBIAVIMAS.

 

Pastabas ir komentarus prašom rašyti į „Diskusijas“ arba adresu: aiste.pangonyte@vlkk.lt

Paskutiniai pakeitimai 2017 m. sausį.

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.