Spausdinti

 

  Klaidos Galimi klaidų taisymai
 

2.1.

Svetimi žodžių elementai

 

2.1.1.

-arėja, -erėja – skolintinių daiktavardžių elementai, pvz.:

 

 

batarėja

= batèrija;

 

galanterėja

= galantèrija

 

galerėja

= galèrija

 

loterėja

= lotèrija

 

oranžerėja

= oranžèrija

2.1.2.

-avas, -ava – būdvardžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

 

 

bordavas, -a

= bòrdinis, -ė, vỹšninis, -ė, tam̃siai raudónas, -a

 

dangavas, -a

= dañgiškas, -a, dangaũs spalvõs, mel̃svas, -à, žýdras, -à

 

fioletavas, -a, violetavas, -a

= violètinis, -ė

 

kerzavas, -a: kerzavi

= kerzìniai (bãtai)

 

kremavas, -a

= krèminis, -ė, krèmo spalvõs

 

lelijavas, -a

= lelìjinis, -ė, lelìjų spalvõs

 

morkavas, -a

= mõrkinis, -ė, mõrkų spalvõs

 

pliušavas, -a

= pliušìnis, -ė

 

ružavas, -a

= rõžinis, -ė, raũsvas, -à

 

smėliavas, -a

= smė̃linis, -ė, smė̃lio spalvõs

 

šaliavas, -a

= šãlinis, -ė (apýkaklė)

 

vyšniavas, -a

= vỹšninis, -ė, vỹšnių spalvõs

2.1.3.

-avoti – veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

 

 

baliavoti

= puotáuti, pokyliáuti

 

bėdavoti

= bėdóti, skų́stis

 

dėkavoti

= dėkóti

 

komandavoti

= komandúoti, įsakinė́ti

 

meistravoti

= meistráuti

 

ponavoti

= ponáuti

 

žiemavoti

= žiemóti

2.1.4.

da- (neda-) – priešdėlis, pvz.:

 

 

dabėgti

= pribė́gti, nubė́gti (iki ko nors): Nedabėgo (= Nepribėgo, nenubėgo) iki finišo

 

dadėti

= pridė́ti, (dár) įdė́ti: Dadėk (= Įdėk dar) kelis obuolius, kad krepšys būtų pilnas

 

dadirbti

= baĩgti dìrbti, (dár) padìrbti, išdìrbti: Dadirbsiu (= Išdirbsiu) iki pensijos ir išeisiu

 

daeiti

= 1. prieĩti (ką), nueĩti (iki ko nors): Taip kartu ir daėjome (= priėjome) upę (nuėjome iki upės); 2. su(si)pràsti, susiprotė́ti: Pagaliau man daėjo (= aš supratau, man paaiškėjo)

 

daėsti

= 1. baĩgti ė́sti; pri(si)ė́sti (iki soties): Šuo nedaėdė (= nebaigė ėsti; nepriėdė); 2. įsiė́sti, įkyrė́ti, nusibósti: Visiems jis daėdė (= įsiėdė, įkyrėjo, nusibodo)

 

daleisti

= 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligonių nedaleidžiami (= neleidžiami); 2. léisti atsiràsti, pa(si)darýti: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams); 3. sakýti, tar̃ti, manýti: Daleiskim (= Sakykim), tu teisus

 

damokėti

= primokė́ti

 

dapilti

= pripìlti (iki viršaus), (dár) įpìlti, pripìldyti

 

darašyti

= prirašýti

 

dasiekti

= pasíekti

 

dasigauti

= nusigáuti (iki ko nors)

 

dasiprotėti

= susiprotė́ti, susipràsti

 

davesti

= 1. privèsti (prie ribos): Arklį davedė ligi ėdžių (= privedė prie ėdžių); 2. išvèsti (iš kantrýbės, pusiáusvyros): Toks jų elgesys mane visai davedė (= išvedė iš kantrybės, pusiausvyros); 3. baĩgti dìrbti, padarýti: Darbą reikia davesti (= padaryti, pabaigti) iki galo

 

nedakepęs, -usi, nedakeptas, -a

= 1. ne(iš)kẽpęs, -usi, nebaĩgęs, -usi kèpti, pùsžalis, -ė; 2. kváištelėjęs, -usi

 

nedakepėlis, -ė

= nekẽpėlis,-ė, nesubréndėlis, -ė; kvaišẽlis, -ė; nei šióks, nei tóks, nei šiokià, nei tokià

 

nedamuštas, -a

= 1. neprìbaigtas, -à (mušti); 2. kváištelėjęs, -usi

 

nedateklius

= neprìteklius, trū́kumas, stokà; var̃gas, sunkùmas, skur̃das

2.1.5.

-dėjas, -a – daiktavardžių elementas, pvz.:

 

 

geradėjas, -a

= geradarỹs, -ė̃

 

niekadėjas, -a

= niek(a)darỹs, -ė̃, nenáudėlis, -ė, niẽkšas, -ė

 

piktadėjas, -a

= piktadarỹs, -ė̃

2.1.6.

-ikas – skolintinių mažybinės reikšmės daiktavardžių priesaga, pvz.:

 

 

kubikas

= kùbas, kubẽlis, kubiùkas

 

pufikas

= pùfas, pufiùkas, pam̃psas, pampsiùkas.

2.1.7.

-(in)yčia – daiktavardžių priesaga, pvz.:

 

 

cukrinyčia

= cùkrinė

 

druskinyčia

= drùskinė

 

kiaulinyčia

= kiaulìdė

 

langinyčia

= langìnė

 

pipirnyčia

= pipìrinė

 

rūkinyčia

= (mėsos, žuvų) rūkyklà

 

varpinyčia

= var̃pinė

2.1.8.

-ka, -– priesagos (ar baigmenys):

 

 

a) bendrinių daiktavardžių, pvz.:

 

 

čigonka

= čigõnė, čigoniùkė

 

damkė

= (šãškių) damà

 

draugelka

= draugùžė

 

etažerka

= etažèrė, knỹginė

 

giedorka

= giedótoja, giesminiñkė

 

kaimynka

= kaimýnė, kaimynė̃lė

 

kumelka

= kumẽlė, kumélšė, kumélpalaikė

 

mašinka

= mašinė̃lė

 

mergelka

= mergiõtė, mer̃giščia, mergiū́kštė

 

miesčionka

= miesčiónė

 

razinka

= razinà, džiovìnta vỹnuogė

 

sardelka, sardelkė

= sardèlė

 

vagilka

= vagìlė, vagìšė

 

b) asmenvardžių, pvz.:

Birutka (= Birutė, Birutėlė, Biručiukė), Irka (= Irena, Irutė), Gražka, Gražkė (= Gražina, Gražinutė), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska(= Stasys, Staselis, Stasiukas)

 

 

 

2.2.

Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais

 

2.2.1.

Būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti:

 

 

a) iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.:

 

 

asmeniniai

= ãsmeniškai

 

besąlyginiai

= besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ

 

dvasiniai

= dvãsiškai

 

ekonominiai

= ekonòmiškai

 

eksperimentiniai

= eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais

 

esminiai

= iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų

 

fiziniai

= fìziškai

 

išoriniai

= išóriškai

 

materialiniai

= materialiaĩ

 

meniniai

= mẽniškai

 

orientaciniai

= apýtikriai; maždaũg

 

plytiniai (raudonas)

= plỹtiškai (raudónas), plỹtų (raudõnio, raudonùmo) spalvõs

 

principiniai

= iš prìncipo

 

psichiniai

= psìchiškai

 

šimtaprocentiniai

= šimtù pròcentų

 

teoriniai

= teòriškai

 

tiesioginiai

= tiesióg(iai)

 

tradiciniai

= tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją

 

vidiniai

= iš vidaũs, vidumì

 

vidutiniai

= vidutìniškai

 

 

Išimtis: begalìniai

 

b) iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis ir pan.), pvz.:

 

 

bejausmiai

= bejaũsmiškai, be jaũsmo

 

bejėgiai

= bejė̃giškai

 

beprasmiai

= beprãsmiškai, be prasmė̃s

 

betiksliai

= betìksliškai, be tìkslo

 

civiliai

= civìliškai

 

dviprasmiai

= dviprãsmiškai

 

vieninteliai (galimas, -a)

= vieniñtelis, -ė (gãlimas, -à)

 

 

Pastaba. Prieveiksmius su -(i)ai daryti iš tokių kokybinių būdvardžių galima, pvz.: tylutėliai atsiduso, pusdykiai pardavė, pokvailiai atrodo, padalijo apylygiai.

2.2.2.

Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesagomis:

 

 

a) -ėjas, pvz.:

 

 

atskiedėjas

= skiedìklis

 

atskyrėjas

= (tẽpalo) skyrìklis

 

autopakrovėjas

= automobìlinis krautùvas

 

įkrovėjas

= (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis

 

išėmėjas

= (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis

 

išjungėjas

= išjungìklis, jungìklis; jungtùvas

 

išleidėjas

= (nutekamų̃jų vandenų̃) išleistùvas

 

išskyrėjas

= (benzìno, riebalų̃) skirtùvas

 

išspaudėjas (sulčių)

= sulčiãspaudė

 

jungėjas

= jungìklis; jungiamóji mẽdžiaga

 

kasėjas

= (tranšė́jų) kasìklis

 

klojėjas

= (vam̃zdžių) klotùvas

 

nuėmėjas

= (gar̃so) ėmìklis; (vaĩsių) skintùvas

 

nuleidėjas

= (šiùkšlių) nuleistùvas

 

pakėlėjas

= kėlìklis; kéltuvas

 

pakrovėjas

= krautùvas

 

paleidėjas

= (automãtinis) paleidìklis

 

pastūmėjas

= stūmìklis

 

perjungėjas

= pérjungiklis, jungìklis

 

praskiedėjas

= skiedìklis

 

purškėjas

= (trąšų̃) purkštùvas

 

sanpraleidėjas

= sanitãrinė švaryklà

 

skiedėjas

= skiedìklis

 

sugėrėjas

= (kvapų̃) gėrìklis

 

sukėlėjas (putų)

= putõkšlis

 

surinkėjas

= rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas

 

sutepėjas

= teptùvas; tepìklis

 

tręšėjas

= (želdinių̃) tręšìklis

 

b) -ovas, pvz.:

 

 

autoatsakovas

= atsakìklis

 

c) -tojas, pvz.:

 

 

apšildytojas, apšiltintojas

= šildytùvas; šil̃talas

 

aušintojas

= aũšalas; aušintùvas

 

balintojas

= balìklis, bãlalas

 

baltintojas

= baltìklis, bal̃talas

 

braižytojas

= braižỹklė

 

dalytojas

= (pašarų̃) dalýtuvas, skirstytùvas

 

drėkintojas

= (óro) drėkintùvas

 

formuotojas

= (blòkų) formuotùvas

 

gaivintojas

= (óro) gaivìklis

 

gaudytojas

= (tranų̃) gaudỹklė

 

grąžintojas

= (plaukų̃ spalvõs) gaivìklis

 

greitintojas

= greitintùvas

 

ieškotojas

= (ceñtro) ieškìklis

 

išryškintojas

= (fotogrãfijos) rỹškalas

 

kietintojas

= kietìklis, kiẽtalas

 

maišytojas

= (smė̃lio) maišýtuvas

 

masažuotojas

= masažuõklis

 

minkštintojas

= minkštìklis

 

pagreitintojas

= greitìklis; greitintùvas

 

paskirstytojas

= skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

 

pašalintojas

= (rūdžių̃) valìklis

 

pašildytojas

= šildytùvas

 

prailgintojas

= ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas)

 

ryškintojas

= rỹškalas

 

sėsdintojas

= nusodintùvas

 

skirstytojas

= (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

 

standintojas

= standìklis

 

stiprintojas

= (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas

 

sukietintojas

= kietìklis

 

tirpintojas

= tirpìklis

 

treniruotojas

= treniruõklis

 

užpildytojas

= ùžpildas

 

valytojas

= (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valýtuvas

 

žadintojas

= (į́tampos) žadintùvas

2.2.3.

Priesagos -inis, -inė būdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.:

 

 

ganytojinis, -ė

= ganýtojo, ganýtojų (pvz., laiškas)

 

gydytojinis, -ė

= gýdytojo, gýdytojų (pvz., drabužiai)

 

mokytojinis, -ė

= mókytojų (pvz., pasitarimas)

 

rašytojinis, -ė

= rašýtojų (pvz., spauda)

 

skaitytojinis, -ė

= skaitýtojų (pvz., klubas)

 

vertėjinis, -ė

= vertė́jo, vertė́jų (pvz., konferencija)

2.2.4.

Būdvardžiai su priesaga -iškas, -iška veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypač tautybei, reikšti

pvz.: švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai)

2.2.5.

Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti ne kartotiniam,o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti

pvz.: Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą. Gydytoja paprašė nusirenginėti (= nusirengti). Dirbtuves reikėtų perkelti į kokią bankrutuojančią ar užsidarinėjančią (= uždaromą) miesto gamyklą. Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes

 

 

 

2.3.

Neteiktini sudurtiniai žodžiai

 

2.3.1.

Asmenis reiškiantys priesagos -ietis, -ietė žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų

pvz.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis)

2.3.2.

Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio, pvz.:

 

 

agrochemtarnyba

= agrochèmijos tarnýba

 

dietgydytojas, -a

= (gýdytojas, -a) dietològas, -ė

 

genplanas

= generãlinis plãnas

 

genrangovas

= generãlinis rangõvas

 

medsesuo

= medicìnos sesuõ, gailestìngoji sesuõ

 

politekonomija

= polìtinė ekonòmija

 

vetpunktas

= veterinãrijos pùnktas

 

vyrgydytojas, -a

= vyriáusiasis gýdytojas, vyriáusioji gýdytoja

 

vyrinžinierius

= 1. vyriáusiasis inžiniẽrius, vyriáusioji inžiniẽrė; 2. vyresnỹsis inžiniẽrius, vyresnióji inžiniẽrė

 

 

Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai: „Lietlatstatyba“, „Varėngrybas“ ir pan.